Lietuvos nacionalinis muziejus
Tarptautinė paroda „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“
Gintaro kelias iš šiandienos perspektyvos
Ar tikrai gintaras yra mūsų istorijos neatsiejama dalis? O gal tai tik mitas? Ar iš tiesų prieš 2000 metų Romos imperatoriaus Nerono pavedimu pas mūsų protėvius aisčius atkeliavo romėnai? Nes vienai turtingiausių to meto valstybių – Romos imperijai – aisčiai galėjo pasiūlyti geidžiamiausią prabangos prekę – gintarą, dar vadinamą šiaurės auksu?
Šiandien, XXI amžiuje, įvairūs gintaro dirbiniai ir kiti istoriniai artefaktai atkeliauja į Lietuvos nacionalinį muziejų iš Italijos, Austrijos, Kroatijos, Slovėnijos, Lenkijos… Būtent per šiuos išskirtinius eksponatus bus pasakojama apie aisčių ir romėnų visuomenes, jų tarpusavio ryšius, kurie nešė naudą abiem pusėms. Lankytojas susipažins ir su tuometinio keliavimo ypatumais, žemėlapiais, kuriuose jau pažymėta Baltijos jūra ir Nemunas, keliais, vedančiais į dabartinę Lietuvos teritoriją, skirtingų kultūrų gyvenimo būdu, pasaulėvoka, kad ir požiūriu į moteris. Kartu galės sau užduoti klausimus: kuo skyrėsi vadinamasis civilizuotas pasaulis nuo barbariškojo? O gal tų skirtumų ne taip jau ir daug? Kas apskritai apibrėžia civilizaciją?
O gal žvelgdami iš šiandienos perspektyvos suvoksite, kad žmonės iš esmės nesikeičia? Visi norime to paties, ko norėjo senovės romėnai ar aisčiai – to, ko patys neturime, arba nevertiname to, ką turime. Taigi su kuo gintarą tapatinti – su aisčiais ar romėnais? Kas iš tiesų jam suteikė vertę kaip prekei: perkantysis ar parduodantysis? Kiekvienas parodos eksponatas lankytojui papasakos istoriją – tik reikia ją išgirsti. Gali būti, kad apsilankę parodoje į gintarą ir mūsų protėvius imsite žiūrėti visiškai kitaip…
„1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ – tai didžiausia šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinė paroda, atidaroma 2022 m. spalio 26 d. Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3) ir veiksianti iki kitų metų gegužės 8 d.
Kviečiame patirti parodą su gidu: spausti čia.
Parodą aktualizuos gausi lydimųjų renginių programa: spausti čia.
Plačiau skaitykite pranešime spaudai: spausti čia.
Pranešimas spaudai
2022-10-26
Įsitikinimus griaunanti paroda apie gintarą: ne visi keliai vedė į Romą
Dažnam gintaras asocijuojasi su gintariniais karoliais ar kryželiais, pardavinėjamais Palangos Jono Basanavičiaus ar Vilniaus Pilies gatvėse, arba mokykloje skaityta Maironio poema „Jūratė ir Kastytis“, kurioje supykęs Perkūnas į šipulius sudaužo ne tik mylimųjų širdis, bet ir gintarinę Jūratės pilį. Tačiau tai turi mažai ką bendro su tikrąja gintaro istorija, atnešusia mūsų protėviams aisčiams aukso amžių ir tapusia svarbiausios šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus tarptautinės parodos „1 000 000 žingsnių: Gintaro kelias nuo Romos iki Baltijos“ tema.
Paroda nukels lankytojus į antikos pasaulį, kuriame gintaras buvo tikra prabangos prekė.
„Mūsų tikslas – pakviesti šiandieninį žmogų atkurti Gintaro kelią ir sužinoti, kaip šis fenomenas įtraukė aisčių pasaulį į tolimuosius mainus, o tai skatino ne tik ekonomikos augimą, bet ir prisidėjo prie aisčių kultūros suklestėjimo. Vienas iš parodos tikslų – pabandyti kartu su lankytojais įsivaizduoti, kaip anuomet vyko kelionė, prasidėjusi Romoje ir pasibaigusi aisčių žemėse“, – sako parodos idėjos autorė ir viena iš kuratorių Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Tokie kultūriniai mainai lėmė ir pirmąjį aisčių paminėjimą: dar 98 mūsų eros metais Tacitas rašė apie aisčius, vienintelius iš visų seklumose renkančius gintarą, garbinančius Dievų Motiną, javus ar kitokius pasėlius auginančius atkakliau negu tingūs germanai.
Akvilėja ir Karnuntas
„Garsusis „Gintaro kelias“ – tai šiuolaikinis terminas senoviniams prekybos maršrutams tarp Baltijos ir Viduržemio jūrų nusakyti, o imperatoriškoji Akvilėja su savo uostu ir prekybos keliais buvo žinomiausias Baltijos gintaro prekybos ir gamybos centras“, – teigia viena iš kuratorių, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Palangos gintaro muziejaus vadovė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
Du Romos imperijos miestai – Akvilėja ir Karnuntas – Gintaro kelio istorijoje užima ypač svarbią vietą. Akvilėja buvo vienas didžiausių imperijos miestų ir svarbiausias gintaro apdirbimo centras. Parodoje pirmą kartą Lietuvoje bus galima išvysti pagrindinio imperijos gintaro apdirbimo centro – Akvilėjos meistrų iš gintaro sukurtus aukštos kokybės gaminius, skirtus puoštis, taip pat amuletus, kurie, to meto žmonių įsitikinimu, saugojo nuo blogio ar ligų, ir kitus eksponatus.
Karnuntas – tai Romos imperijos miestas-tvirtovė, iš kurio, pasak rašytinių šaltinių, imperatoriaus Nerono pavedimu ir prasidėjo prekybinė ekspedicija gintarui parsivežti. Romėnai iki aisčių kraštų nukeliavo daugiau nei 880 kilometrų, o tai anuomet galėjo trukti apie du mėnesius. Parodoje eksponuojamas ne tik atkurtas romėnų laikų vežimas, bet supažindinama ir su romėno legionieriaus apranga bei kitais atributais, atgaivinančiais to meto dvasią.
Gintaras ne skaldė, o vienijo
Tokio masto tarptautinė paroda Lietuvoje surengta pirmą kartą, o parodos kuratorės akcentuoja, kad gintaras buvo tai, kas skirtingas visuomenes vertė bendrauti ir bendradarbiauti.
„Mūsų eros pradžioje įsibėgėjusi prekyba skatino ekonominį augimą, suintensyvino ryšius tarp pačių barbarų genčių ir leido suklestėti vietos bendruomenėms. Santykiuose tarp imperijos atstovų ir barbarų genčių elito bei barbarų pasaulio viduje labai svarbūs buvo ritualai. Tad parodoje bus galima išvysti nemažai ritualus ir mainų įtaką atspindinčių eksponatų“, – sako kuratorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė.
Kartu eksponuojami archeologiniai radiniai iš Baltijos regiono leis pasigrožėti ir autentiška aisčių kūryba, atsekti intensyvius jų kontaktus su to meto Europa. „Nors aisčiai gyveno atokiau nuo pagrindinių susisiekimo kelių, jų gyvenimas pulsavo vienu ritmu su kitomis Europos gentimis“, – pabrėžia kuratorė dr. Rūta Kačkutė.
Šios įstabios parodos dirbiniai, kurių bendra vertė per milijoną eurų, į parodą atkeliavo ne tik iš šešių Lietuvos muziejų (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Kretingos muziejus, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Vytauto Didžiojo karo muziejus), bet ir iš devynių užsienio muziejų: Vienos meno istorijos muziejaus, Karnunto archeologinio parko (Austrija), Nacionalinio Akvilėjos archeologijos muziejaus (Italija), Zagrebo archeologijos muziejaus (Kroatija), Dolenskos Novo Mesto muziejaus, Posavjės Brežicių muziejaus, Ptujaus-Ormožo regioninio muziejaus (Slovėnija), Elbingo archeologijos ir istorijos muziejaus, Gdansko archeologijos muziejaus (Lenkija).
Parodos rengėjų nuotraukos
Nuotraukų galerija
