LRT tyrimas. Politikų apsisprendimas: turi „Igničio“ akcijų, bet apie tai neskelbia

Ir kontroliuoja, ir gauna pelną

Finansų viceministru nuo 2021 m. sausio 1 d. dirbančiam G. Norkūnui pagal pareigų aprašymą yra pavesta tiesiogiai kuruoti „Ignitis grupę“. Taigi, ir stebėti įmonės išmokamus dividendus.

Pavyzdžiui, šį pavasarį „Ignitis grupės“ visuotiniame akcininkų susirinkime sutarus išmokėti akcininkams dividendus už 2021 m. – iš viso 87,6 mln. eurų, būtent G. Norkūnas teikė komentarus. Tuo metu jis viešai kalbėjo, jog didžioji dalis „Ignitis grupės“ išmokamų dividendų – daugiau kaip 73 proc. – patenka į valstybės biudžetą ir yra naudojami valstybės funkcijoms finansuoti, taigi, grįžta Lietuvos visuomenei.

Tačiau dalis „Ignitis grupės“ mokamų dividendų tenka asmeniškai G. Norkūnui. Šis faktas, kad tiesiogiai už „Ignitis grupės“ veiklą atsakingas viceministras šiuo metu yra įmonės akcininkas ir gauna dividendus, jo interesų deklaracijoje neatsispindėjo.

G. Norkūnas LRT Tyrimų skyriui teigė savo interesą nurodęs.

„Kai gavau kvietimą prisijungti prie komandos (Finansų ministerijos vadovybės – red.), buvo tokia tikimybė, kadangi aš kuruoju eilę sričių, o ankstesnis kolega, kuris užėmė šią poziciją, taip pat kuravo „Ignitis grupę“, tai aš įtariau, kad gali ir man skirti tą rolę. Tai aš informavau ministrę, kad aš turiu tą interesų konfliktą, ir aš jį deklaruosiu, ir jis yra deklaruotas nustatyta tvarka“, – sakė jis.

Iš tiesų viceministro viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje, kurią politikai privalo teikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), nurodyta, kad jis „Ignitis grupės“ akcijų įsigijo 2020 m. spalio 1-ąją, kai dar nedirbo Finansų ministerijoje. Ten pat deklaruota ir šio sandorio pabaiga – 2020 m. gruodžio 31-oji, taigi viena diena iki jam tampant viceministru. Tačiau tebesitęsiantis ryšys su energetikos bendrove, kurią tiesiogiai kuruoja, G. Norkūno deklaracijoje neatsispindėjo.

Ar deklaracijoje pateikta informacija apie „Ignitis grupės“ akcijų įsigijimą, nurodant sandorio pabaigos datą, neklaidina visuomenės, mat gali susidaryti įspūdis, jog viceministras akcijų atsisakė prieš eidamas pareigas? G. Norkūnas tikino, kad dėl to kalta netobula VTEK deklaravimo sistema.

„Turiu pripažinti, su viešų ir privačių interesų deklaravimo sistema yra, arba bent jau tikrai buvo trikdžių. Aš deklaracijas pildžiau keletą kartų, tiesiog vengiant bet kokių, taip sakant, aliuzijų į interesų konfliktą. Ir su kuo susidurdavau, tai tikslinant deklaraciją, tikslinant vieną sandorį, kitas sandoris paprasčiausiai pasikoreguodavo. Tai galiu tik patvirtinti, kad aš vis dar turiu „Ignitis“ akcijų, jos yra deklaruotos. Ar tai sudaro įspūdį, kad to interesų konflikto nėra, aš taip netraktuoju. Jeigu taip yra, tai tikrai atsiprašau“, – kalbėjo viceministras.

Pasitikslinus, ar tai reiškia, kad sandorio pabaigos datą „sugeneravo“ deklaravimo sistema, G. Norkūnas sakė negalintis to tiksliai patvirtinti. Jis taip pat aiškino negalintis atsakyti, kodėl jo deklaracijoje neatsispindėjo tebesitęsiantis ryšys su juridiniu asmeniu – „Ignitis grupe“. Informacija apie politikui interesų konfliktą galintį sukelti ryšį su kažkokia bendrove, pavyzdžiui, per įsigytas jos akcijas, turi būti nurodoma deklaracijos skiltyje „Ryšiai su juridiniais asmenimis“.

„Negaliu dabar atsakyti, – kalbėjo G. Norkūnas, klausiamas, kodėl tokio ryšio nedeklaravo. – Galiu tiktai pasakyti, kad man pradėjus dirbti, Finansų ministerija mano prašymu kreipėsi į VTEK dėl to, kaip reiktų deklaruoti, ir mes turim raštišką VTEK atsakymą“.

Ministrė problemos nematė

G. Norkūnas „Ignitis grupės“ akcijų turi nuo 2020 m. spalio, taigi, jau dveji metai gauna dividendus. Juos viceministras pokalbyje įvardijo kaip „keliolika centų“. Šį rugsėjį „Ignitis grupė“ platino pranešimą, kad už pirmąjį šių metų pusmetį mokamų dividendų vertė nustatyta 0,624 euro už akciją.

Kiek akcijų valdo viceministras? „Aš nenorėčiau atskleisti konkretaus skaičiaus“, – atsakė jis.
Pagal LRT Tyrimų skyriaus gautą VTEK išaiškinimą, viešieji asmenys privalo deklaruoti sandorį, taigi, ir akcijų įsigijimą, jeigu jo vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų ir gali kelti interesų konfliktą. O deklaruodamas tokius duomenis, asmuo atskleidžia savo privačius interesus.

„Jeigu einant pareigas susidaro situacija, kai tenka spręsti klausimą, susijusį su savo privačiais interesais, asmuo visais atvejais privalo nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti tokį klausimą sprendžiant“, – nurodė VTEK.

„Ką pavadinti nusišalinimu? Ir nuo kurių klausimų?“ – pasiteiravus apie tai, atsakė G. Norkūnas.

Jis tvirtino nesinaudojantis savo neturtine teise pagal turimas akcijas balsuoti sprendimuose.

„Ir aš galiu patikinti, kad tie sprendimai, kurie yra teikiami Finansų ministerijos kaip valstybės atstovo įmonėje, jie mano nėra įtakoti ir jie yra tvirtinami, tai yra pasirašomi mano vadovės, finansų ministrės“, – nurodė viceministras.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė LRT Tyrimų skyriui teigė negalinti atsakyti, ar G. Norkūnas tinkamai deklaravo turimas akcijas.

„Prieš pradėdamas darbą, jis informavo, kad turi įsigijęs akcijų. Tuomet Finansų ministerijos Personalo skyrius konsultavosi su VTEK tam, kad galima būtų įvertinti, ar gali jis kuruoti tą sritį. Ir visgi buvo pasirinktas būdas, kad jis deklaruoja turimas akcijas, t. y. vieša ir skaidru. Ir tuomet žiūrima, ar jo priimami sprendimai tiesiogiai neįtakoja jo naudos. Ir visgi manome, kad akcijų turimas kiekis yra nedidelis, ir manoma, kad tokia situacija, kai yra deklaruota viešai, yra toleruotina“, – sakė ji.

Pasak G. Skaistės, „bet kokiu atveju“ Finansų ministerijoje sprendimai priimami kolegialiai.

„Tai reiškia, kad yra visų specialistų suderinimai, ir galų gale galutinius sprendimus visgi dažniausiai priima finansų ministras, o akcininkų susirinkimų metu yra deleguojami konkretūs asmenys, kurie ir balsuoja. Ne pats finansų viceministras“, – aiškino ministrė.

Nors kalbėdamas su LRT Tyrimų skyriumi viceministras G. Norkūnas sakė akcijas deklaravęs, o neatitikimus siejo su VTEK sistemos trikdžiais, iš karto po pokalbio jo deklaracija buvo pataisyta.

D. Kreivys: negalima ieškoti, kas turi kelias akcijas

LRT Tyrimų skyriaus turima informacija rodo, kad „Ignitis grupės“ akcijų šiuo metu turi ir bendrovė „Norteo“. Dar prieš du mėnesius ji vadinosi akcine bendrove „SKV-Valda“. Remiantis Registrų centrui teikiamais duomenimis, daugiau kaip 90 proc. šios įmonės akcijų valdo UAB „Catus“. Šioje įmonėje 40 proc. akcijų turi energetikos ministras D. Kreivys.

Ministro viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje yra nurodytas ryšys su bendrove „Catus“. Tačiau viešai prieinamoje D. Kreivio deklaracijoje nesimato su šia įmone susijusių bendrovių. Dar vasario mėnesį ministro patarėja Vita Ramanauskaitė LRT Tyrimų skyriui nurodė, kad viešoje prieigoje matoma tik dalis deklaracijos duomenų.

„Tačiau tiek VTEK, tiek VRK deklaracijose ministras yra pateikęs visus detalius duomenis apie galimus privačius ir viešuosius interesus“, – rašė ji.

Kaip tokius, D. Kreivys deklaravo ryšius su „Catus“ dukterinėmis įmonėmis, tarp jų ir „SKV-Valda“ (dabar „Norteo“). Informacijos apie šių įmonių įsigytas akcijas, galinčias sietis su jo veiklos sritimi, ministras neskelbia.

LRT Tyrimų skyriui D. Kreivys teigė nežinantis apie „Norteo“ įsigytas „Ignitis grupės“ akcijas.

„Tai akcijų po vieną – dvi ar 100 akcijų gali turėti bet kas. Aš, kaip asmuo, turiu dešimtis ar dvidešimtis smulkių įvairių įmonių akcijų. Negalima ieškoti, kas turi kelias akcijas ir sakyti, kad tu kažką turi“, – aiškino jis.

Klausiamas, ar ketintų deklaruoti sąsają su energetikos bendrove „Ignitis grupė“, atsiradusią per „Norteo“ nupirktas akcijas, energetikos ministras atsakė: „Aš pasidomėsiu“.

D. Kreivio verslo partneris Mindaugas Sinkevičius, vadovaujantis tiek bendrovei „Catus“, tiek „Norteo“, nurodė, kad „Ignitis grupės“ akcijų įsigijimas su ministru nederintas. „Įmonė neprivalo derinti tokių klausimų su akcininkais“, – sakė jis.

Geriau deklaruoti, nei turėti problemų

„Ignitis grupės“ akcijų yra įsigijęs ir Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys, atstovaujantis Darbo partijai, Vytautas Gapšys bei jo sutuoktinė. Politiko deklaracijoje ryšys su „Ignitis grupe“ nurodytas tvarkingai.

„Manau, kad dirbant Energetikos komisijoje gali tas klausimas iškilti, ar neturime kažkokių interesų tenai. Nors tas interesas būtų labai minimalus. Aš asmeniškai turiu 3 akcijas už maždaug 50 eurų, o žmona – gal 50 akcijų, ten suma apie 1000 eurų. Nemanau, kad man tai sukelia interesų konfliktą, nes suma nėra ypač didelė, bet dėl to, kad niekam nekiltų klausimų, deklaravome“, – aiškino politikas.

Jis taip pat sakė, kad yra nusišalinęs ir nebalsavęs, kai buvo svarstomas su „Ignitis grupe“ susijęs klausimas, ir tai pagrindęs turimomis akcijomis.

„Tai vertinu labiau kaip simbolinį žingsnį, nei realiai turėjusį įvykti. Didesnis atsargumas, didesnis apsidraudimas. Bet kadangi dirbu Energetikos komisijoje, mes galbūt dažniau turime tuos energetinius klausimus, tai manau, kad lengviau pasakyti, kodėl deklaravau, negu po to paaiškinti, kodėl nedeklaravau“, – kalbėjo V. Gapšys.

Šiuo metu politikai vadovaujasi nauja interesų deklaravimo tvarka, galiojančia nuo 2020 m. Dabar jie patys sprendžia, kokie ryšiai ar sandoriai kelia interesų konfliktą, o kokie – ne. Anksčiau interesus deklaruojantis asmuo privalėjo nurodyti visas savo ir sutuoktinio sąsajas su įmonėmis, įstaigomis ir asociacijomis.

„Ignitis grupės“ akcijų turi ir bendrovės vadovai. Jie vertybinių popierių įsigijo bendra tvarka, nors praėjusių metų pradžioje buvo kilęs skandalas paaiškėjus, kad aukščiausias bendrovės „galvas“ yra numatoma akcijomis paskatinti už pasiektus rezultatus. Jei ši sistema būtų įgyvendinta, devyni vadovai 2024 m. galėjo tikėtis akcijų, kurių bendra vertė viršijo 200 tūkst. eurų. Tačiau sprendimas buvo atšauktas.

Dabar „Ignitis grupė“ informuoja, kad akcijų turi dabartinės kadencijos valdyboje esantys bendrovės vadovas Darius Maikštėnas, taip pat Vidmantas Salietis, Živilė Skibarkienė, Mantas Mikalajūnas ir Jonas Rimavičius.