lrt.lt,
Aida Murauskaitė,
2024-04-24
Kilus triukšmui dėl naujos brandos egzaminų tvarkos, kai dalį baigiamųjų rezultatų sudaro tarpinių patikrinimų rezultatai, dalis Seimo narių siūlo grįžti prie dar ankstesnės Vyriausybės siūlytos kaupiamojo balo idėjos.
Kaip LRT.lt sakė Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, grįžimas prie anksčiau brandintos idėjos leistų atskirti gimnazijos baigimą nuo stojimo į aukštąsias mokyklas, kas dabar, anot opozicijos atstovų, dažnai suplakama į viena.
Atgaivinti kaupiamojo balo idėją siūlo opozicijai atstovaujantys Seimo nariai Eugenijus Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė, Raimundas Lopata, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Saulius Skvernelis ir Vilija Targamadzė.
Jie siūlo, kad baigiamąjį brandos rezultatą sudarytų keturios dalys – brandos egzaminų įvertinimai, metinis vidurkis, brandos darbo rezultatas, taip pat neformaliosios ugdymo veiklos rezultatai.
Kaip neformaliojo ugdymo veikla atestate būtų nurodomi abituriento meno, sporto laimėjimai. Per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį trečiadienį svarstyta, kad ateityje atestate galėtų būti įrašomi įvairesnės neformaliosios veiklos rezultatai.
Siūloma, kad aukščiausias bendras brandos rezultatas siektų 100 balų. Būtų laikoma, kad ugdytinis yra pasiekęs brandą tuomet, jei jis surinktų ne mažiau nei 60 balų. Taip jis įgytų teisę gauti brandos atestatą, kuris suteikia teisę tęsti mokslus aukštojoje mokykloje.
Ateityje būtų apsispręsta ir dėl to, kokiomis proporcijomis galutinėje brandos rezultato kraitėje būtų vertinami brandos egzaminų, brandos darbo įvertinimai, metinis vidurkis.
„Mes siekiame atskirti mokyklos baigimą nuo stojimo“, – trečiadienį per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį pabrėžė „valstietis“ E. Jovaiša.
Kaip sakė E. Jovaiša, šis projektas buvo pateiktas dar 2021 metais, tačiau trejų metų prireikė, kol gauta Vyriausybės išvada.
„Bet nueita kitu keliu. Valstybiniai egzaminai aiškiai toliau nutaikyti į stojimo reikalus. Tarpiniai patikrinimai – į stojimo reikalus. Tarpinių patikrinimų mes norėjome išvengti, įvesti įskaičiuojamus metinius įvertinimus“, – kalbėjo E. Jovaiša.
Buvusi švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad toks siūlymas neatsako į visus klausimus, tarkime, kaip vyks stojimas. Anot jos, šie dalykai turėtų eiti kartu.
„Nepaisant to, kad man patinka iš esmės akademiko siūlymai ir manau, kad ateityje mes tikrai juos turėsime, manau, kad jie yra šiek tiek per ankstyvi“, – apie E. Jovaišos inicijuotą pokyčio svarstymą kalbėjo Seimo narė.
Pasak jos, apie tai galėtų diskutuoti ir ateinanti Vyriausybė, bet tai apimtų mažiausiai dešimtmečio perspektyvą.
„Mes atėjome su atnaujintomis ugdymo programomis, mes jas jau radome, mes pakeitėme tam tikrą nedidelį dalyką, tai yra, išskaidėme valstybinį brandos egzaminą į tarpinius. Visi sutinkame turbūt: mintis yra gera, įgyvendinimas nebuvo labai sėkmingas. Tai jau įsivaizduokime, kad tokį pokytį, nedidelį, gana sudėtingai įgyvendinome. Tai toks pokytis, kurį siūlo akademikas, nepaisant, kad jo elementai man tikrai patinka ir aš jiems pritarčiau, manau, kad mums reikia susitvarkyti su atnaujintomis programomis, išskaidytu valstybiniu brandos egzaminu, tada žengti kitą žingsnį“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Be to, anot jos, plačiai diskutuojant, reikėtų įvertinti, kas yra branda ir kas yra stojimas į aukštąsias mokyklas.
Anot permainas siūlančių Seimo narių, toks Švietimo įstatymo pakeitimas galėtų įsigalioti nuo 2027-ųjų. Tiesa, per Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį išsakytas pasiūlymas neformaliojo ugdymo veiklą į atestatą įrašyti jau anksčiau, galbūt nuo kitų metų.