lrt.lt,
Jurga Bakaitė,
2023.07.21
Paryžiuje gyvenančios lietuvės iliustratorės Elenos Selenos vardas matomas ant viršelių, o ypač ji žinoma dėl savo kuriamų erdvinių knygų. Tačiau užsienyje daug kas nesupranta, kodėl pase menininkės pavardė skiriasi. Oficialiai ji – Selenienė.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų birželio 14–29 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1 020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 110 atrankos punktų.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc. Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.
Skelbiant šios apklausos duomenis, nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Pagal Lietuvos įstatymus, susituokusios moters pavardė negali baigtis galūne -a, todėl Elena dėl pasirinkimo viešumoje vadinti save kitaip nuolat susiduria su sunkumais.
„Gaunu dokumentus, kur parašytas mano pseudonimas ir tenka aiškinti, kad pase pavardė kitokia. Turiu nuolat galvoti, kur sakyti pavardę, o kur – pseudonimą“, – sakė moteris, ir socialiniame tinkle besivadinanti kitokia pavarde nei oficiali.
Pašnekovė prisimena, kad tik prieš pat tuokiantis sužinojo, kad pagal Lietuvos įstatymus gali būti arba Selenė, arba Selenienė.
„Galiausiai supratau, kad durys uždarytos“, – sako Elena.
Ji mano, kad moterų pavardžių daryba Lietuvoje diskriminuoja moteris, parodydama jų šeimyninį statusą tarsi priklausomybę nuo tėvų ir sutuoktinių. O variantas po santuokos turėti pavardę su galūne -ė daug kam, ir jai pačiai, esą ne itin tinka pagal skambesį.
Elena deda daug vilčių, kad Seimas priims pavasario sesijos metu pateiktą įstatymo pataisą, leisiančią moterims turėti pavardę su galūne -a.
„Yra pavardžių Lydeka, Lapė. Vyrai gali būti moteriškos giminės, o moterys – negali. <…> Man juk nereikia nieko kurti, jau yra pavardė su moteriška galūne“, – tvirtina pašnekovė.
Visuomenė palaiko, bet yra ir nepritariančių
LRT užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad tokioje situacijoje kaip Elena atsidūrusias moteris palaikytų didesnė visuomenės dalis.
47 proc. gyventojų sutinka arba greičiau linkę sutikti, kad moterys turi teisę turėti pavardes su galūne -a. 36 proc. su tuo nesutinka, o 17 proc. neturi nuomonės.
Tyrimą atlikusios viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atstovas Romas Mačiūnas atkreipia dėmesį, kad nors šie skaičiai nerodo absoliutaus palaikymo, naujovę palaiko jaunos moterys ir vyrai, t. y. ta visuomenės dalis, kuriems šis klausimas yra aktualus.
„Tikslinė auditorija palaiko stipriai, o sakyti, kad dauguma visų Lietuvos gyventojų turi tai palaikyti, nėra būtinas klausimas. Ir jauni vyrai iš principo palaiko. <…> Tik vyresni nei 50 metų labiau laikosi tradicijos“, – pastebi jis.
Pavyzdžiui, pokyčius palaikytų 66 proc. 18–19 metų gyventojų ir 60 proc. 30–49 metų gyventojų.
Anot pašnekovo, tai požiūrį į moterų teises atspindintis klausimas ir apklausos rodo, kad visuomenei jie vis labiau rūpi.
„Kuo toliau, tuo daugiau žmonių pripažįsta, kad tai yra svarbios temos, bent jau per pastaruosius 20 metų gyventojų požiūris pasikeitė“, – sako R. Mačiūnas.
Tikėtina, kad rudenį įstatymas bus svarstomas Seime ir didelio susipriešinimo visuomenėje sociologas neprognozuoja.
„Šis pavardžių keitimas – jau prasidėjęs procesas, tai yra tęsinys. Ši tema gal ir nesulauktų didelio pasipriešinimo, tai priklauso nuo politikų valios ir [žmonių] pastangų“, – mano R. Mačiūnas.
Tačiau LRT.lt kalbintas Seimo narys „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sako jau nuo pat pateikimo prieštaravęs siūlymui. Jo nuomone, gyventojų sutikimas moterims turėti vienas ar kitas pavardes – ne vienintelis argumentas, galutinį žodį turi tarti lietuvių kalbos specialistai ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
„Tai sudaro labai rimtą grėsmę lietuvių kalbai, nes iš jos stumiamas lyties nusakymas. Jei lietuvės nori slaviškų formų, netradicinių, tai jų pasirinkimo reikalas. Bet ar vien jų pasirinkimo reikalas? Laisvė nėra absoliuti, kalba yra mūsų turtas“, – sakė E. Jovaiša.
Jis neslėpė esantis kritiškas ir dėl neseniai priimto leidimo pavardes pase rašyti su lotyniškos abėcėlės w, x ir q raidėmis.
„Kas čia tokio, iš pirmo pažiūrėjimo. <…> Jau dabar pažiūrėkime, kokia kalba pasidarė, kokiais ženklais užrašinėja, ne valstybinės kalbos ženklais užrašinėja pasuose. Yra visame pasaulyje valstybinė kalba“, – pabrėžė parlamentaras.
Tačiau Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė, Seime registravusi Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisas, sako, kad dėl tokios galūnės įteisinimo pastabų pradėjo gauti prasidėjus vestuvių sezonui pavasarį, o kiti kreipėsi ir į teismus dėl teisės į privatų gyvenimą.
„Man keistas yra komiteto pasirinkimas, pradžioje buvo numatyta, kad svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. <…> Dabar yra Švietimo komitete, aš nelabai suprantu, kodėl ši sritis. Tai buvo pasiūlyta konservatorių, gal tam, kad projektas nejudėtų, nežinau, kodėl“, – sakė ji.
I. Pakarklytė pažymėjo, kad norėtų žinoti aiškesnę VLKK poziciją, nei yra žinoma dabar.
„Jie pasakė, kad tarsi nemato poreikio, bet poreikis tikrai yra. Galėtų parodyti iniciatyvą sprendžiant klausimą, būtų paprasčiau judėti ir Seime“, – kalbėjo I. Pakarklytė.
Ką sako kalbininkai?
VLKK teigimu, komisijos posėdžiuose bus atsižvelgta į LRT užsakymu atliktą apklausą.
„Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė ne kartą viešai kalbėjusi, jog aptariamam siūlymui išplėsti moteriškų pavardžių darybos ribas trūksta išsamesnės poreikio analizės. Galima sakyti, kad pateikti apklausos rezultatai nenustebino – vyresnio amžiaus gyventojai išlieka konservatyvesni, jaunesni labiau linkę į naujoves“, – teigiama LRT.lt gautame komentare.
Tačiau nėra aišku, ar VLKK išvadoje, kurios Seimo komitetas greičiausiai prašys rudens sesijai, vertinimas keisis.
Iki tol VLKK vienareikšmiškai apie siūlomą naujovę nepasisakė, tačiau yra pabrėžusi, kad diskriminacijos dėl -a galūnės nebuvimo neįžvelgia, priminė, kad moterys Lietuvoje jau turi daug pasirinkimų, kokią pavardę rinktis susituokus.
„Nors galūnės -a ir -ė rodo gramatinę moteriškąją giminę ir tas leidžia puikiai skirti vyrų ir moterų vardus, pvz.: Jovita ir Jovitas, Aldona ir Aldonas, Birutė ir Birutis, pavardžių lauke yra kitaip: Burba, Varna, Abišala ir taip pat Lapė, Lingė, Zubė, Žuvelė pirmiausia atpažįstamos kaip vyrų giminės pavardės“, – pastebi VLKK.
Kalbininkas, Vilniaus universiteto docentas Antanas Smetona sako, kad iš esmės naujovei jis pritartų. Anot jo, pavardės yra ir politika, ir kalbos kaip sistemos klausimas.
„Pirma, kad tai slaviškas modelis, yra melas. Gali būti jis ir bendras, gali būti ir baltiškas, nelygu kaip žiūrėsi <…>: Aldonas – Aldona, Daugirdas – Daugirda, Vaišvilas – Vaišvila ir t. t. Panašiai kaip Antanas – Antanė, Skirmantas – Skirmantė“, – pabrėžė jis.
Tačiau jis kritikuoja siekį turėti lyčiai neutralias pavardes.
„Mano galva, tai pačių Seimo narių susigalvota ideologinė chimera – lyčiai neutralios pavardės. Tokių lietuvių kalboje nėra ir iš principo negali būti, nes tai kerta per esminį sisteminį lietuvių kalbos bruožą: kiekvienas daiktavardis konkrečiame kalbos akte būtinai yra kurios nors vienos iš dviejų giminių, asmenų pavadinimai – ypač“, – sakė docentas.
Anot jo, lietuvių kalbos sistema leidžia moterų vardus ir pavardes turėti su galūne -a be jokių priesagų, lygiai taip pat, kaip ir su galūne -ė, bet tokie sutapimai gali kelti sunkumų.
„Su -ė vyriškų pavardžių yra apie 400, pavyzdžiui, Kregždė <…> Bet su galūne -a vyriškų pavardžių lietuvių kalboje yra 4000. Be gramatinės giminės dar yra ir semantinė giminė. Tokioje gausybėje jau randasi painiava“, – sako A. Smetona.
Kalbininkas taip pat paminėjo, kad pavardžių sistemos reformų Lietuvoje istoriškai buvo nemažai. Anot jo, įprasta atsižvelgti ir į tradicijų klausimus – jei tradicija trukdo, galima jos ir atsisakyti, nors kalba to ir nereguliuoja.
„Lietuvių pavardžių sistema, palyginti su kitų vakarietiškų tautų, kurios anksčiau pradėjo rašyti, kurios anksčiau įvedė krikščionybę, yra vėlesnė, ir tradicijos nėra tokios senos“, – sako A. Smetona.
Rodo į influenceres
Įstatymo pataisos Seime svarstomos praėjus 20 metų po kito panašius debatus sukėlusio pokyčio, kai VLKK 2003 m. leido moterims pasirinkti, kokią pavardę rašyti dokumentuose, įvesdama naujovę – trumpą pavardę su galūne -ė.
Šį nutarimą reikalauta panaikinti, grupė aktyvistų kreipėsi į Seimą, buvo argumentuojama, esą nutarimu buvo „sutryptas mūsų kalbos perlas“.
„Nepakartojamai gražios, originalios ir ištekėjusių moterų pavardės su tradicinėmis priesagomis -ien-, -(i)uvien-. Jos rodo šventą priklausymą šeimai, simbolizuoja ištikimybę, glaudžius sutuoktinių santykius. Tik amoraliai, negarbingai gyvenančios moterys paniekinamai vadinamos pravardėmis be šių priesagų“, – Seimui rašė aktyvistai, tarp jų ir poetas Justinas Marcinkevičius.
Tačiau Lietuvos moterys amoralia kadaise vadintą naujovę turėti pavardę -ė renkasi vis dažniau, išsako ir norinčios kitokių pavardžių, pavyzdžiui, tokios kaip vyro.
Po santuokos pavardę keičia 86 proc. moterų, LRT.lt informavo Registrų centras, remdamasis 2020 m. duomenimis. Beje, pavardę keičia ir 0,5 proc. vyrų, o maždaug 14 proc. atvejų nė vienas iš sutuoktinių pavardės nekeičia.
„Ilgesnį variantą -ienė pasirinko 73 proc. moterų, trumpesnį – galūnę -ė – pasirinko 27 proc. moterų“, – LRT.lt sakė Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.
Panašias tendencijas pastebi ir LRT.lt kalbinti civilinės metrikacijos darbuotojai Vilniuje ir Alytaus rajone: ir didmiestyje, ir kaimiškose vietovėse norima naujovių.
„Šiais metais pastebėjome tendenciją, kad, palyginti su ankstesniais metais, nežymiai padaugėjo pasirinkusiųjų pavardes su galūne -ė, taip pat norinčių pasilikti dvigubą pavardę. Visgi kaip kasmet, taip ir šiemet, didesnė dalis jaunųjų renkasi pavardę su -ienė“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus patarėja Dovilė Senulienė.
Ji sako, kad kasmet sulaukia maždaug 5 atvejų, kai moterys žūtbūt pageidauja turėti netipinę pavardę su galūne -a arba su kita vyriškosios formos galūne, ypač jei ketina gyventi užsienyje.
Alytaus rajone iš 54 šiemet sudarytų santuokų 13 moterų pageidavo turėti pavardę su galūne -ė, šis skaičius auga, ypač tarp jaunesnių moterų.
Anot rajono Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Silvijos Janulevičienės, galūnę -a dar gali pavykti gauti, jei vyro šeimoje buvo moterų su tokia pavarde, tačiau tai dažniausiai rusiškos ir lenkiškos pavardės, arba jei susituokiama užsienyje, išsideklaravus iš gyvenamosios vietos Lietuvoje.
Moterys klausia, kodėl negali turėti vienodos pavardės, kaip užsienyje, mini spaudoje linksniuojamas įžymias moteris.
„Turime ir tokių, kad labai piktai sako, kodėl neleidžiame su -a kaip vyro? Sakome, toks įstatymas, neturime pagrindo kitaip rašyti. Klausia, o kodėl Indrė Burlinskaitė pasirašo Vaisieta? Sakau, žinomas žmogus, kaip nori, taip pasirašinėja, bet tai nereiškia, kad tai jos oficiali pavardė“, – pasakoja S. Janulevičienė.
Prancūzijoje gyvenanti Elena Selena sako, kad nors pavardžių rašyba yra ne pirmos svarbos klausimas valstybėje, jei galiausiai Seimas pritars įstatymo pataisoms, ji nedvejodama pasikeis pasą.
„Taip, tai nėra aktualu, nes tai yra maža visuomenės grupė. Bet tai nereiškia, kad nereikia atsižvelgti į jos interesus, suteikti galimybės pasirinkti. Jei nenori tokios pavardės, niekas neverčia. Kodėl nenorima, kad žmonės turėtų pasirinkimo laisvę?“ – klausė ji.