2017-06-29 Seimo rytinis posėdis. Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717(3) (priėmimas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO POSĖDŽIO NR. 85
STENOGRAMA
2017 m. birželio 29 d.
/…/
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-717(3). Kviečiu Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą. Priėmimas. Pone Eugenijau Jovaiša, kviečiame jus, kaip komiteto pirmininką, dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“ projekto. Priėmimas. Po svarstymo komitetas gavo daug pasiūlymų ir juos aptarė. Trumpa komiteto išvada, o paskui pastraipsniui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, per tą laikotarpį po svarstymo Švietimo ir mokslo komitetas gavo du pasiūlymus: vieną – Seimo nario M. Adomėno, kitą – Seimo narių V. Simuliko ir S. Tumėno. Išvadoje yra sakoma taip: svarstė ir vieną, ir antrą, svarstymo metu matysime kaip, bet už išvadą komiteto nariai balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, dabar mes kiekvieną straipsnį ir skyrių… Jus prašom likti tribūnoje. Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planas, pradėsime nuo to. I skyrius. Dėl I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ pasiūlymų nebuvo gauta, dėl II skyriaus „Esamos būklės analizė“ pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti I ir II skyrius? Galime.
Atsiprašau, II skyriaus priimti, deja, negalime, nes dėl II skyriaus 17 dalies yra gautas Seimo narių V. Simuliko ir S. Tumėno pasiūlymas. Jūs matote šį pasiūlymą. Aš kreipiuosi į jus, ar yra 29 Seimo nariai, kurie suteiktų galimybę kolegoms V. Simulikui ir S. Tumėnui leisti pateikti savo pasiūlymą. Prašom balsuoti ir apsispręsti, kas pritariate, kad leistume pateikti mūsų kolegoms S. Tumėnui ir V. Simulikui? Čia balsavimas dėl galimybės pateikti.
Yra 37 Seimo nariai. Kuris iš kolegų – V. Simulikas ar S. Tumėnas? V. Simuliko nematau. S. Tumėnas. Prašom, kolega, pristatyti pasiūlymą.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kviečiu paremti mano ir V. Simuliko pataisą. Iš pirmo žvilgsnio ji tiesiogiai koreliuoja su M. Adomėno pasiūlymu, tačiau, mūsų nuomone, yra perteklinis dalykas: M. Adomėno pasiūlyme parašyta „sutelkti švietimo ugdymo centrus ir pedagogų rengimą Vilniaus, Kauno universitetuose ir Šiaulių universitetiniame mokslo centre“, mūsų nuomone, žodžių „Šiaulių universitetiniame mokslo centre“ nereikėtų rašyti, nes tai sukelia įvairiausių insinuacijų. Juoba kad mes praeitą ketvirtadienį priėmėme nutarimą, kad regionai universitetų neturi, ten gali būti kitų universitetų padaliniai, taigi jie turi savo darbu įrodyti, ar jie ateityje bus savarankiški universitetai, ar kokie nors kitų universitetų moksliniai centrai. Kviečiu paremti, nes, mūsų nuomone, jis yra tikslesnis. Juoba kad patikslinimas yra ir kitas, kad pedagogų rengimas turi vykti stipriausiuose šalies universitetuose, pedagogų ir specialiųjų pedagogų rengimo centrai turėtų būti Kaune, Vilniuje, Šiauliuose, nes Vyriausybės projekto 25 punkte, kuriame yra aprašoma visa universitetų pertvarkos eiga, yra parašyta daug netiesos. Parašyta, kad specialiųjų pedagogų rengimas gali vykti Kaune, Vilniuje ir dar tradicijas turinčiame Šiaulių universitete. Viskas turėtų būti atvirkščiai. Nes Šiaulių universitetas yra specialiųjų pedagogų pradžių pradžia, augimas, brendimas, atsiradimas ir tik vėliau į Vilniaus ir Kauno universitetus kaip donorai Šiaulių universiteto keli profesoriai išvyko. Taigi, mūsų nuomone, ten netikslių yra dalykų. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Taip, baigia jau pasakyti. Dėkoju, dėkoju.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Taigi, kviečiu kolegas, ir savo frakcijos, ir ne tik savo frakcijos, paremti mūsų su V. Simuliku pataisą, kuri, mūsų nuomone, yra objektyvesnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Už tai, kad būtų nepritarta, balsavo 2, susilaikė 8, prieš nėra.
PIRMININKĖ. Nuomonei pritaria R. Popovienė. Prašom, kolege. Ne, jūs dėl viso norite kalbėti? Prieš – I. Degutienė. Dėl šito straipsnio? Ne. Dėl viso. Nuomonių dėl šio pasiūlymo nėra. E. Pupinis dėl šio pasiūlymo?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų komitete buvo apsispręsta, tikrai ilgai ginčytasi, kokį variantą pasirinkti. Iš tikrųjų pasirinktas variantas tas, kuris labiau atliepia viso to valstybinių universitetų optimizavimo viso plano patvirtinimo metodiką ir sistemą. Manau, kad turėtume pritarti M. Adomėno pasiūlymui.
PIRMININKĖ. V. Simulikas – už.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Mielieji kolegos, aš siūlau nelaužyti iečių, o noriu atkreipti dėmesį, kad frakcijoje mes esame sutarę dėl papildomų siūlymų ir ne sesijoje. Todėl siūlau iš principo… Mano supratimu, reikėtų palaikyti šią poziciją, bet laisvi apsispręsti palaikyti gerbiamo akademiko, komiteto pirmininko vadovaujamą poziciją, bet aš siūlyčiau pagalvoti apie tai. Mes esame frakcijoje išsprendę dėl papildomų saugiklių įdėjimo rudens sesijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Šiandien svarstome, gerbiamas kolega, šitą pasiūlymą ir, ką jūs apsisprendę ateityje, to nediskutuojame. Prašome apsispręsti. Kolegos S. Tumėno buvo išsamiai pasakytas pasiūlymas. Jūsų valia priimti sprendimą. Kas už S. Tumėno ir V. Simuliko pasiūlymą, prašome balsuoti už, kas manote kitaip, balsuojate spausdami kitus mygtukus.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 21, prieš – 12, susilaikė 64. Pasiūlymui, deja, nepritarta.
Dėl viso 3 straipsnio norinčių kalbėti nėra, tai yra dėl II skyriaus norinčių kalbėti nėra.
III skyrius. Dėl III skyriaus pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl IV skyriaus buvo gautas pasiūlymas dėl 24 punkto Seimo nario M. Adomėno.
Ar yra 29 Seimo nariai, norintys suteikti galimybę M. Adomėnui leisti pateikti?
Balsavo 66 Seimo nariai. Už M. Adomėną – 59 už. Prašom pateikti pasiūlymą.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlymas inkorporuoja į mūsų nutarimo projektą nuostatas dėl pedagogų rengimo. Siekiant išvengti dubliavimo miesto mastu, yra nurodoma, kad pedagogų rengimas ir edukologiniai tyrimai bus atliekami klasikiniuose universitetuose Vilniuje, Kaune ir Šiaulių universitetiniame mokslo centre. Ar tai būtų universitetas, ar universitetinis centras, Šiauliuose ta galimybė yra apibrėžta ir tai atliepia taip pat pedagogų rengimo koncepciją, kurią parengė ministerija. Todėl tai svarbus žingsnis koncepcijos, reformos vientisumui užtikrinti ir toliau siūlau pritarti šiai nuostatai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė, nes komitetas pritarė tik iš dalies ir siūlo savo formuluotę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas svarstymo metu nusprendė atsisakyti žodžių „regiono ir šalies mastu“ paliekant „išvengti dubliavimo miesto mastu“. Už tai balsavo 7, susilaikė 3, prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Noriu klausti M. Adomėno, ar jūs sutinkate su komiteto formuluote, ar norite, kad mes balsuotume? Sutinka su komiteto formuluote. Tačiau mums reikia apsispręsti, kolegos, ar mes pritariame tokiai komiteto dabar jau ir kartu su M. Adomėnu sutartai formuluotei? Prašom balsuoti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 5. Pasiūlymui pritarta. Daugiau pasiūlymų dėl minėto įstatymo projekto dėl bendrųjų nuostatų ir visų kitų punktų Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano negauta.
I skyrius. Dėl jo pasiūlymų negauta, galime priimti? Galime priimti. II skyrius. Galime priimti? Galime priimti.
Atsiprašau, jūsų neatsiklausiau dėl viso III, t. y. IV, skyriaus. Su jūsų priimtu sprendimu galime priimti. Dabar dėl viso įstatymo projekto. Ačiū pranešėjui. Pastraipsniui mes apsisprendėme ir priėmėme ir 1, ir 2 straipsnį.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs tikitės audringo šį nutarimą ir tinklo jungimosi planą šlovinančio pasisakymo už, deja, negaliu jums šito pasiūlyti. Nesitikėkite, kad šis planas yra gaivus oro gūsis mūsų aukštajam mokslui. Deja, jis stokoja ambicijos, plačiai anonsuotos valdančiosios daugumos ir šios Vyriausybės dar prieš kelis mėnesius. Tačiau galima nepriimti visai jokio nutarimo ir laukti rudens, tačiau rudenį, turime suprasti, mūsų laukia nekasdieniai dalykai, susiję su aukštųjų mokyklų situacija. Nuo rudens per šį vasaros stojimą į aukštąsias mokyklas bus taikomas aukštesnis 3 balų minimalus slenkstis įstoti į aukštąsias. Bus nustatyti didesni reikalavimai studijų programoms dėl studentų skaičiaus. Studentų skaičius demografiniame kontekste irgi yra mažėjantis.
Ir ketvirtas dalykas, nuo rudens taip pat ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos universitetams bus susietos su studentų skaičiumi ir mokslo veikla. Kitaip tariant, griežtesni reikalavimai daliai aukštųjų mokyklų smogs gerokai mažesniu skaičiumi įstojusiųjų, nei mes matydavome pastaraisiais metais. Mūsų, kaip steigėjų, Seimo atsakomybė yra nepalikti šito proceso savieigai, o net, aš drįsčiau sakyti, sustabdyti galimos griūties situaciją, numatyti bent jau tam tikrus rėmus ir kryptis, ką šis nutarimas ir siūlo.
Šis nutarimas, mano supratimu, turi kelis pozityvius dalykus. Pavyzdžiui, jis įtvirtina tam tikrus kriterijus, kuriais remdamasi Vyriausybė turės vis dėlto tam tikrus svertus nuspręsti ir tarti galutinį žodį, kas ir kokios aukštosios mokyklos gali jungtis tarpusavyje.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, baigėsi jūsų laikas.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taigi, gerbiami kolegos, paskutinis sakinys. Geriau toks nutarimas negu jokio, todėl mano balsas bus už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonę prieš nori išsakyti E. Pupinis. Prašom, gerbiamas kolega. Rimantai Jonai Dagy, leiskite kolegai būti matomam ir girdimam.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš karto galiu pasakyti, kad aš susilaikysiu balsuodamas, nes nesu globalizacijų šalininkas. Kaip pasaulio patirtis rodo, ne vien globalūs, dideli universitetai, sutelkę daug studentų vienoje vietoje, yra geri. Yra gerų pavyzdžių, kai valstybė turi tam tikrą požiūrį į ypač svarbias sritis, gana normaliai gyvuoja ir maži universitetai. Pavyzdį galiu pasakyti. Lietuvos muzikos ir teatro akademiją prijungus prie ko nors, efektas, manau, pagrindinis būtų, kad sutaupytume galbūt kelis administracijos etatus, tačiau nematau, kaip būtų galima derinti tą universitetą, kuris pasiekia puikių rezultatų toje visoje rinkoje ruošdamas tam tikros siauresnės specializacijos žmones, kurių pritaikyti prie kitų specializacijų faktiškai neįmanoma.
Taip pat man šiandien kelia nuostabą, kad reformą pradėjome vien todėl, kad reikia mažinti tam tikras programas. Tai galbūt viena kitą dubliuojančias programas ir reikėjo pradėti mažinti. Mes norime išspręsti tą problemą jungdami universitetus. Šiandien kalbant apie universitetus, kurie nebuvo pakankamai populiarūs, pavyzdžiui, Aleksandro Stulginskio universitetas nebuvo populiarus, nes visi rinkdavosi lengvesnes profesijas, tėvai duodavo krepšelį, kad vaikas baigtų aukštąjį mokslą, ir vaikas rinkdavosi ten, kur lengviau.
Šiandien man nuostabą kelia valstiečiai, kurių daugelis baigė universitetus, kurie bendrauja su ūkininkais, baigusiais universitetus, nesugebėjo išsaugoti bent ASU. Manyčiau, kad žemės ūkio universitetas yra specialus universitetas, ir aš bijau, kad po kiek laiko, jungiantis universitetams pagal jų norus, neliks kai kurių profesijų, kurių mums būtinai reikia. Kaip dabar matome, džiaugiamės eksporto augimu, bet eksportas auga iš žemės ūkio. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. M. Puidokas – nuomonė už.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šios Vyriausybės programoje vienu iš svarbiausių prioritetų buvo įvardinta švietimo sistemos pertvarka. Švietimo sektorius mums yra labai svarbus ne tik valstybės išlaikymo prasme, demografine prasme tam, kad jauni žmonės rinktųsi likti Lietuvoje, bet taip pat ir nacionalinio saugumo prasme. Aš galvoju, kad nė viena pažangi šalis, ir tai mes matome iš labai aiškių Skandinavijos šalių, Šveicarijos pavyzdžių, taip pat net iš mūsų kaimynės Estijos pavyzdžio, nedarė švietimo srityje radikalių reformų.
Premjeras, Vyriausybė, Švietimo komitetas pusę metų intensyviai dirbo tam, kad būtų galima padaryti pirmuosius žingsnius, kad tai būtų sisteminė reforma, kad ji būtų nuosekli, kad ji nebūtų stumiama buldozerio principu. Aš manau, kad pavyko suderinti daug skirtingų pusių, nuomonių, atsižvelgta buvo tikrai į daug ką ir šiandien turime labai gerus pirmuosius žingsnius.
Akivaizdu, kad šiandien Lietuvoje universitetų yra per daug, nes yra 14 valstybinių universitetų, 12 valstybinių kolegijų ir 12 valstybinių mokslinių tyrimo institutų. Taigi iš tiesų jungimo proceso reikia, bet reikia žinoti, kad tas jungimo procesas negali būti dirbtinis, jis negali būti daromas pagreitintu būdu, nes tada galima padaryti daug daugiau žalos negu naudos. Todėl kviečiu visus kolegas Seimo narius palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad norisi pasitarti ir liberalams, tačiau gal galime tai padaryti truputį toliau ir mažiau triukšmaujant.
Nuomonė prieš – A. Armonaitė, kuri nori būti girdima ir matoma.
A. ARMONAITĖ (LSF). Labai dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš siūlau balsuoti prieš šitą projektą, nes iš esmės visiškai neaišku, kas toliau vyks su Lietuvos aukštuoju mokslu. Čia buvo pasakyta, kad komitetas intensyviai dirbo per šiuos mėnesius, kad būtų aiškiau. Mano nuomone, komitetas padarė viską, kad tas dokumentas, kurį atnešė švietimo ir mokslo ministrė, premjeras ir Vyriausybė į Seimą, būtų visiškai išplautas ir liktų tuščias, kad jis iš esmės galėtų reikšti ką tik nori, kaip kam patogu.
Aš manau, kad planas palieka tam tikrą vakuumą ir yra neaišku, kas tą vakuumą užpildys. Ar yra reformatorių lyderystė, ar tų žmonių, kurie nori išlaikyti status quo, kurie nori išlaikyti įtaką aukštosioms mokykloms ir kai kurių jų nomenklatūroms? Aš išties linkiu premjerui ir švietimo ir mokslo ministrei ryžto, nes mes prarandame labai brangų laiką, mes prarandame laiką, nes iki šiol neturime tarptautinėje erdvėje konkurencingo aukštojo mokslo ir verčiame savo jaunimą, perspektyvius studentus ieškoti galimybių studijuoti užsienyje, t. y. Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje. Aš tikiuosi, kad iki rudens Vyriausybė sugalvos, kaip ambicingai, greitai ir efektyviai reformuoti universitetus, ir nepasiduos toms įtakoms, kurios vyrauja Seimo koridoriuose ir kabinetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Nuomonė už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Čia lyginami pirmasis Vyriausybės projektas ir šitas. Aš noriu pasakyti, kad taip, tie projektai skiriasi, nors faktiškai visos detalės apima tuos pačius rėmus. Švietimo ir mokslo komitetui iškilo klausimas, eiti revoliucijos ar evoliucijos keliu. Ir, be abejonės, buvo pasiūlytas evoliucijos kelias, nes mes pamatėme, kad akademinė bendruomenė pati suprato, kad reikia ieškoti optimalių kelių iš susidariusios situacijos.
Ne valstiečiai čia kalti, kad ASU akademinė bendruomenė pamatė savo kelią glaudžiai bendradarbiaujant su Vytauto Didžiojo universitetu. Šis projektas suteikia iniciatyvą ne iš viršaus, bet iš apačios. Aš manau, kad mūsų akademinė bendruomenė tikrai yra išmintinga ir pasirinks optimaliausią kelią. Todėl siūlau balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – G. Skaistė. Prašau, kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tai nebūčiau tokia optimistiška, kad universitetų bendruomenės iš tikrųjų suprato, kad jau atėjo ta diena, kai nebėra kito pasirinkimo, kaip tik daryti reformą. Šiandien, palikę visą iniciatyvą ne Vyriausybės rankose, ne Seimo rankose, o pačių universitetų pasirinkimui, mes paliekame labai neapibrėžtą situaciją. Universitetai, kurie šiandien pareiškė norą jungtis ir sujungti savo studijų programas, iš dalies tokiu savo poelgiu optimizuotų sistemą. Tačiau, mano nuomone, Vyriausybės uždavinys yra išrinkti ne šiaip geresnį variantą, bet patį geriausią.
Šiandien tie pasirinkimai, kurie girdėti iš universitetų, mano nuomone, tikrai nėra tas optimalus ir pats ambicingiausias planas, kokį mes galėtume turėti Lietuvoje. Universitetų rektoriai patys pripažįsta, kad išbraukus konkrečius pavadinimus, konkrečius planus iš šio nutarimo projekto, reforma tikrai sulėtės. Kalbėdami su universitetų atstovais dažnai matome, kad jų pagrindinis uždavinys yra išlaikyti status quo, išlaikyti tas darbo vietas, kurias jie turi, ir iš tikrųjų to pokyčių noro ir noro kaip nors optimizuotis nėra labai daug. Todėl šiandien šitas nutarimas ar gali pabloginti situaciją? Ko gero, ne, jis situacijos nepablogins, bet ar jis ją pagerins, tikrai užtikrinti negalime. Todėl aš asmeniškai siūlau susilaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – L. Staniuvienė. Gerbiami kolegos, būčiau labai dėkinga, jeigu jūs klausytumėte, ką sako mūsų Seimo nariai, pasirengę išsakyti nuomonę.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Planas yra toks, koks yra. Prie jo daug dirbta, diskutuota. Aukštojo mokslo pertvarka, mes visi žinome, turėjo vykti jau seniai. Aukštojo mokslo pertvarkoje palikta vietos tvarkytis universitetams patiems. Pirmieji žingsniai yra, kviečiu už juos balsuoti. Mano nuomone, šiuose žingsniuose yra daug demokratijos akademinei bendruomenei. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia, Seime, daug iečių sulaužyta ir daug laiko sugaišta dėl teisiškai nelabai ką nors įpareigojančių dokumentų. Priminsiu, kad Seimo nutarimas tai nėra įstatymas. Jis išreiškia tam tikrą Seimo poziciją, bet, deja, ta Seimo pozicija šiuo atveju yra visiškai išplaukusi. Šiaip Vyriausybė ir be šitos gaišaties čia, Seime, komitete su didžiausiais ginčais visa tai, kas bus daroma po šio nutarimo priėmimo, galėjo daryti lygiai taip pat ir jo nesant. Kas kita būtų, jeigu štai mes, čia skelbdami tą ambicingą reformą, šiandien priimtume kokias nors reikšmingas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kurios jau veiktų įpareigojančiai. Deja, to nėra.
Dabar tas balsavimas yra daugiau tikėjimo ar netikėjimo Vyriausybe klausimas. Galėčiau ir aš balsuoti už šitą reformą, kuri tuo nutarimu skelbiama, jeigu, pavyzdžiui, atsistotų švietimo ministrė ir premjeras ir sakytų: štai yra lentelė, yra numatyti 2019 metų rodikliai. Jeigu tų rodiklių aukštosios mokyklos nepasieks, mes atsistatydinsime, bet, deja, tokio pasakymo, aš manau, mes neišgirsime. Be abejo, ateis tie 2019 metai, tuoj bus randama tūkstantis priežasčių, dėl ko tie rodikliai dar nėra pasiekti. Vėl bus kaltos ar kokios nors trukdančios profsąjungos, ar dar kas nors. Todėl tikrai aš negaliu balsuoti už visiškai išplaukusią, neaiškią reformą. Neturiu tokio tinkamo pasitikėjimo šia Vyriausybe, kad galėčiau balsuoti tuo pagrindu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Nuomonės išsakytos.
Kviečiu apsispręsti ir balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 77, prieš – 6, susilaikė 31. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-717(3) priimtas. (Gongas)
/…/
stenograma:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c9cb84015d5911e7a53b83ca0142260e
vaizdo įrašas:
https://youtu.be/pn-bwmZjYCg?t=413
