2017-05-30 Seimo vakarinis posėdis. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 5, 26, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-752 (pateikimas)
iš stenogramos:
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO POSĖDŽIO NR. 68
STENOGRAMA
2017 m. gegužės 30 d.
/…/
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, šito įstatymo projekto pataisa ir dar vienas, kuris bus apie finansavimą, tai yra pasekmė to, kad mes 2016 m. gruodžio 20 d. esame nukėlę Mokslo ir studijų įstatymo šių straipsnių vykdymą iki 2017 m. liepos 1 d. Atėjo laikas tą jau pristatyti.
Aš norėčiau pasakyti dėl universitetų valdymo, kokia ten buvo situacija, kodėl tas buvo atkelta. Atkelta buvo todėl, kad susilaukta daug profsąjungų prieštaravimų ir kai kurių aukštųjų mokyklų prieštaravimų dėl šio įstatymo. Buvo operuojama tuo, kad šis įstatymas neatitinka naujausių paskutinių Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir valdžių perskirstymo taip, kaip supranta vieni, ir taip, kaip supranta kiti.
Šis įstatymo projektas yra kilęs glaudžiai bendraujant su mūsų socialiniais partneriais, su švietimo, universitetinio mokslo profsąjungomis. Jo esmė yra, galėčiau sakyti taip – vis dėlto maksimaliai atliepti Konstitucinio Teismo postulatus. Kaip žinote, čia kalbama apie tarybą, kokia yra jos funkcija – ar valdymo funkcija, ar kontrolės funkcija. Šiame projekte, kuris jums yra teikiamas, tarybos vaidmuo išlieka reikšmingas. Jos funkcijos būtų strateginių krypčių įvertinimas, parengimas ir jų laikymosi kontrolė, taip pat viešojo intereso atstovavimas aukštojoje mokykloje. Tai reiškia, kad ši taryba tokios sampratos, kaip dabar teikiu, ji yra tas ekspertas, kuris pasako ir kuris turi suformuluoti aukštosios mokyklos ar kolegijos, ar universiteto strateginę kryptį, ar ji atitinka šalies raidą, šalies raidos ypatumą, regionų raidos ypatumą, ar ta strategija įgyvendina visuomenės poreikį ir visuomenės lūkesčius. Čia išimtas valdymo ingredientas, bet palikta kontrolės funkcija. Kaip instrumentas tokia taryba gali stebėti ir kontroliuoti, ir priimti universiteto veiklos ataskaitą arba nepriimti, jeigu ji mano, kad ši strategija yra nevykdoma.
Senatas. Pagal Konstitucinio Teismo ir Konstitucijos, ir Mokslo ir studijų įstatymą, rodos, 38 straipsnį senatas yra nurodomas kaip toks valdymo organas, kuris turi teisę spręsti ne tik akademinius reikalus, bet bendruomenė turi teisę spręsti ir savo finansinius reikalus. Tuo remiantis senatui yra suteikiamos tokios valdymo teisės su galimybe aktyviai veikti finansavimo, programavimo procesą.
Toliau. Rektorius. Rektoriaus rinkimai, gerbiamieji kolegos, labai noriu pabrėžti, rektoriaus rinkimai šiame projekte yra atiduodami akademinei bendruomenei: studentams ir dėstytojams, t. y. akademiniam personalui, su viena tam tikra išlyga, kad tie dėstytojai turi turėti mažiausiai pusę etato šioje įstaigoje, kad jie būtų tos bendruomenės tikraisiais nariais.
Noriu labai pabrėžti, kad ne senatas renka rektorių. Rektorių renka bendruomenė, tačiau senatas nustato rinkimų tvarką, kaip ta bendruomenė rinks – ar atstovavimą kokį nors padarys, ar rinkikus, ar dar kokia nors kitokia forma. Tai įvertinusi ji pasiūlys savo bendruomenei.
Mano įsitikinimu, tai yra demokratiškas kelias. Mano įsitikinimu, šito demokratiško kelio laukia mūsų aukštųjų mokyklų bendruomenė. Turbūt atėjo laikas, kad ta aukštųjų mokyklų bendruomenė, kuri iš vienos pusės yra varžoma didelių rektoriaus įgaliojimų, iš kitos pusės varžoma didelių tarybos įgaliojimų, pati galėtų spręsti, kaip tai nurodo Konstitucinis Teismas, savo likimą.
Ačiū, kolegos.
/…/
stenograma:
https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=4207
vaizdo įrašas:
https://youtu.be/GS7l836PZmM?t=3492