lrt.lt, Aida Murauskaitė,
2021.11.18
Seimas apsisprendė – griežtinamos stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos. Stojantiesiems į aukštąsias mokyklas teks išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus, iš kurių vienas – daug ginčų kėlęs matematikos egzaminas. Naujasis slenkstis stojant į aukštąsias mokyklas suvienodinamas ir tiems, kas pretenduos į valstybės finansuojamas vietas, ir tiems, kas pasirengę mokėti už studijas. Tiesa, išimtys taikomos menų studijas besirinksiantiems.
Nuo 2024 m. visi stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent 3 valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir trečią laisvai pasirenkamą paties stojančiojo.
Stojantieji į universitetus šiuos egzaminus turės būti išlaikę taip, kad jų vidurkis būtų bent 36 balai iš 100, o stojantieji į kolegijas turės pasiekti minimalią egzamino išlaikymo ribą (surinkti bent 16 balų iš 100).
Naujieji reikalavimai galios 2024 m. ir vėlesnių metų abiturientams, išskyrus stojančiuosius į menų studijas – jiems nebus privalomas matematikos egzaminas. Ankstesnių metų abiturientams bus taikomi jų mokyklos baigimo metais galiojantys reikalavimai. Naujieji reikalavimai taip pat nebus taikomi asmenims, įgijusiems vidurinį išsilavinimą užsienyje.
Šiuo metu į valstybės nefinansuojamą vietą galima patekti išlaikius ir vieną valstybinį brandos egzaminą.
„Reikalavimų suvienodinimas stojantiesiems nepriklausomai nuo finansavimo pobūdžio – būtina studijų kokybės ir aukštojo mokslo konkurencingumo sąlyga. Diskriminacinių nuostatų panaikinimas didina aukštojo mokslo prieinamumą ir sistemą daro teisingesne.
Tokią rekomendaciją teikė tiek EBPO, tiek Valstybės kontrolė, tiek Europos Komisija, tokia nuostata yra numatyta ir Seimo parlamentinių partijų rugsėjo 1 d. pasirašytame susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos 2021-2030. Labai džiaugiuosi, kad Seimas pritarė mūsų siūlomiems pakeitimams, kurie leis Lietuvos aukštajam mokslui pereiti į kitą kokybės etapą“, – ministerijos pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė.
Seime užvirė ginčai
Ketvirtadienį Seime prieš priimant šį pakeitimą įsisuko prieštaraujančiųjų dvikovos.
LRT.lt primena, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) pritarimo sulaukęs projektas sulaukė ir studentų priekaištų, ir alternatyvių opozicijos pasiūlymų.
Seimo Darbo partijos frakcijos nariai Seime šią savaitę užregistravo Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektą. Jame siūloma nustatyti, kad stojant į aukštąją mokyklą būtų privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas, o būsimasis studentas galėtų pasirinkti ne daugiau kaip du su studijų kryptimi susijusius valstybinius brandos egzaminus.
Ketvirtadienį prieš įstatymo priėmimą parlamentarė I. Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė, kad būtina atskirti brandą, vidurinį išsilavinimą, mokyklos baigimą ir stojimo reikalavimus.
„Taip pat žinome, kad matematika visoje Lietuvoje nėra stiprioji vaikų pusė, todėl turime dėti visas pastangas, kad sustiprintume pirmiausia viduriniame ugdyme pasirengimą matematikai, o po to galėsime galbūt kelti aukštesnius stojimo reikalavimus.
Matematika nebus nustumta, kur ji reikalinga, stojant į tiksliuosius mokslus ir toliau išliktų privaloma, ar ji būtina filologams, diskutuotinas dalykas“, – kalbėjo Seimo narė.
Ji įstatymo priėmimą vadino skubotu ir ragino palaikyti savo su kolegomis siūlomą projektą.
Kaip sakė ŠMK vadovas parlamentaras Artūras Žukauskas, matematinis raštingumas yra visuotinai pripažintas šalia kalbinio raštingumo kaip vienas iš svarbiausių raštingumo elementų, be to, matematika lavina abstraktųjį mąstymą.
„Trečia, nemanome, kad matematika išskirtinai prastai dėstoma mūsų mokyklose“, – sakė A. Žukauskas.
Seimo narys „valstietis“ Eugenijus Jovaiša nepritarė šiai pozicijai. „Abstraktųjį mąstymą ugdo ne tik matematika, yra daugybė kitų mokslų, kurie ugdo abstraktų mąstymą. Kad ir ta pati geometrija, ta pati istorija“, – kalbėjo E. Jovaiša.
Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlymui Seimas nepritarė.
Studentai pasipiktino, kad neklausoma jų nuomonės
Matematikos egzamino būtinybe abejoja ir Lietuvos studentų sąjunga (LSS). Be to, LSS priekaištauja ŠMK, kad nebuvo išklausyta jų nuomonė.
„Gaila, bet vis dar yra abejojančių, ar studentų nuomonė – reikalinga. Vienas iš LSS pasiūlymų – įtraukti studentų teikiamą nuomonę apie studijų kokybę į studijų veiklos vertinimo rodiklių sąrašą, pagal kurį aukštosioms mokykloms bus teikiamas valstybės finansavimas. Ne visi politikai palaiko tokią idėją: yra manančių, kad turime sulaukti, kol įstos „geri“ studentai, tada ir pasikalbėsime.
Deja, šiuo metu aukštojo mokslo prieinamumas priklauso ne tik nuo studento gabumų. Kelią neretai užkerta socioekonominė padėtis ar trūkumai viduriniame ugdyme. Stojimą į aukštąją mokyklą galima palyginti su šuoliu į aukštį: kartelė yra užkelta ir jei tau pavyko ją peršokti – sveikiname, jei ne – tavo problema. Pamirštama, kad galbūt ne nuo tavęs priklauso, kokiomis sąlygomis ruošeisi šiam gyvenimo šuoliui bei kas ir kaip tave treniravo.
Kol kas sprendimų dėl kokybiškesnio pasiruošimo studijuoti nedaug, nors kartelės kėlimas svarstomas aktyviai. Dabar daug diskusijų girdima dėl matematikos egzamino. Atrodo, kad vienas egzaminas išgelbės aukštojo mokslo kokybę, bet, pagalvojus logiškai, tai tik padidins atotrūkį tarp brandos atestato ir stojimo reikalavimų. Šis egzaminas – svarbus, bet ar tikrai jis turi tapti lemiančiu kriterijumi? Gal verčiau leisti būsimam studentui pačiam susiplanuoti savo ateities profilį ir rinktis iš platesnės egzaminų grupės?“, – tokią kritiką išsakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.
Tiesa, pasak jo, stojimo reikalavimų suvienodinimas tiek stojantiems į valstybės finansuojamas, tiek į nefinansuojamas studijų vietas – žingsnis į priekį, siekiant, kad galimybę studijuoti lemtų tik žinios ir gebėjimai.
„Verta pagalvoti ir apie alternatyvius kelius įstoti į aukštąją mokyklą, pavyzdžiui, įskaitant neformaliu būdu įgytas kompetencijas. Tai leistų padidinti studijų prieinamumą papildant šiuo metu esantį vienintelį įstojimo būdą – valstybinius brandos egzaminus“, – mano V. Kučinskas.
Keičiamas ir finansavimas
Seimas taip pat pritarė studijų kokybės stiprinimui, aukštosioms mokykloms numatant finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Iki 20 proc. valstybės finansavimo studijoms aukštosioms mokykloms galės būti skiriama už studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą, absolventų karjerą, paramos studijoms pritraukimą ir kitus studijų kokybės parametrus.
Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams bus skiriamos pagal kas penkerius metus atliekamo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatus ir kas penkerius metus atliekamo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų meno veiklos vertinimo, meno veiklos ekspertinio vertinimo rezultatus.
Valstybės biudžeto skatinamojo finansavimo lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, meno veiklai plėtoti universitetams ir mokslinių tyrimų institutams skiriamos pagal kiekvienais metais atliekamo universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos formaliojo vertinimo rezultatus.