jp.lt,
Raimonda Mikučionytė,
2023-09-29
Panevėžio kolegijai iškilo rimta grėsmė. Mokslo įstaiga gali prarasti savarankiškumą, o, laikui bėgant, gali būti ir uždaryta. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki kitų mokslo metų pradžios numato atnaujinti valstybinių kolegijų tinklą. Dar praėjusiais metais ministerija paskelbė, iš dabar esančių dvylikos kolegijų, palikti tik septynias. Pertvarkai – sujungimui – ruošiamos Panevėžio, Šiaulių bei Utenos kolegijos.
Laiko liko nedaug
Ministerijos suburta komisija, įvertinusi valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus, nusprendė trims – Panevėžio, Šiaulių ir Utenos – dar duoti pusmetį. Pusmetis baigsis gruodžio 1 dieną. Per šį laiką švietimo įstaigos turi pateikti pasiūlymus, kaip turėtų dirbti toliau ir kokį turi planą ateičiai.
Panevėžyje rinkti Seimo nariai – „valstiečiai“ Guoda Burokienė ir Deividas Labanavičius turi pasiūlymą, kuris, jų nuomone, išgelbės aukštąsias mokyklas. Tai – bendras konsorciumas – trijų kolegijų sujungimas bendriems tikslams siekti, kiekvienai iš jų išlaikant savarankiškumą.
Tuo tarpu panevėžietis Seimo narys Bronislovas Matelis teigia, kad, norint išgelbėti Panevėžio kolegiją nuo sujungimo, reikia turėti aiškų ir stiprų planą, o jo, anot parlamentaro, Kolegija šiai dienai – neturi.
Turi atitikti reikalavimus
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministro patarėju dirbantis panevėžietis Ignas Gaižiūnas ramina, kad kolegijoms yra patvirtinti kriterijai ir standartai, bet galutinis trijų kolegijų – Šiaulių, Panevėžio, Utenos – sujungimo planas nėra priimtas.
„Manau, kad visos kolegijos turi atitikti keliamus kokybinius reikalavimus. Viskas priklausys, kaip jos bus pasiruošusios investuoti į tuos reikalavimus. Todėl sujungimo forma gali keistis. Mano nuomone, Panevėžiui reikia kokybiško aukštojo mokslo. Kokia tai forma bus, nesvarbu, svarbu, kad aukštasis mokslas išliktų“, – kalbėjo I. Gaižiūnas.
Sprendžia trise
Tuo tarpu panevėžietis parlamentaras D. Labanavičius teigia, kad opią Panevėžiui problemą sprendžia drauge su LVŽS frakcijos kolegomis – G. Burokiene ir akademiku Eugenijumi Jovaiša.
„Su kolegomis ieškome galimybių ir siekiame išgelbėti Panevėžio kolegiją. Mūsų vertybiniu įsitikinimu – regionai be aukštojo mokslo likti negali. Jau matome, kas vyksta provincijoje – uždaroma ir naikinama viskas iš eilės. Jei mažesni miestai ir miesteliai liks be pradinių, pagrindinių, o dabar dar ir be aukštųjų mokyklų, regionai ateities nebeturės“, – aiškino D. Labanavičius ir sakė, kad LVŽS paprašė laiko iki gruodžio 1 dienos, kad Panevėžio, Utenos ir Šiaulių kolegijos galėtų tarpusavyje susitarti dėl susivienijimo.
Vienintelis kelias – konsorciumas
Pasak politiko, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuomonė buvo tokia, jog kiekviena kolegija turi pristatyti savo matymus, galimybes ir planus.
„Tie matymai susiję su aukštųjų mokyklų gyvavimu regionuose. Tačiau ministerijai, nesulaukus pasiūlymų, buvo linkstama link trijų kolegijų sujungimo. Akademikui ir Seimo nariui E. Jovaišai pavyko įrodyti ministrui Gintautui Jakštui, kad jungimas nėra tinkamas variantas. Todėl vienintelis kelias – tik bendras trijų kolegijų konsorciumas. Taip galima išlaikyti kiekvienos kolegijos savarankiškumą“, – įsitikinęs D. Labanavičius.
Pasiūlė gelbėjimosi planą
Tokiai minčiai pritarė ir Seimo narė G. Burokienė. Anot politikės, kiekvienai kolegijai atrodo, kad pritardamos jungimuisi, pasirodys silpnomis, negalinčiomis savarankiškai išsilaikyti.
„Tiek Šiaulių, Panevėžio, tiek ir Utenos kolegijos nori likti nepriklausomomis. Mūsų pasiūlymas yra gelbėjantis visas tris aukštąsias mokyklas. Tai – bendras konsorciumas – trijų kolegijų susijungimas bendriems tikslams siekti, kiekvienai iš jų išlaikant savo savarankiškumą. Tai akivaizdu, bet reikia visų trijų kolegijų sutarimo – bendras konsorciumas išgelbėtų jas“, – sakė politikė ir priminė, kad gruodžio 1-oji artėja nenumaldomai, o kolegijoms nesutarus, dabartinė perspektyva – sujungimas – labai liūdna.
Reikalai – į blogąją pusę
Na, o panevėžietis Seimo narys konservatorius B. Matelis aiškino, kad Panevėžio kolegija apie išlikimą turėjo galvoti jau anksčiau, o ne paskutinėmis dienomis.
„Jeigu būtų mano valia, nes kolegijai pinigus skiria valstybė, tegu ta kolegija gyvuoja. Tačiau dabar, kai reikia tik pinigų, bet niekas Panevėžio kolegijoje nesikeičia, reikalai krypsta kitaip. Net Panevėžio verslo atstovai kalba, kad Kolegijoje specialistų paruošimo lygis nėra geras – mokslo kokybė nėra gera. Todėl valstybė negali išlaikyti ir finansuoti tokios mokslo įstaigos“, – kalbėjo politikas.
Niekas uždaryti neketina
Seimo nario B. Matelio nuomone, šiuo metu Panevėžio kolegijos išsaugojimo planas yra vienintelis – „duokit pinigų“.
„Tai – ne planas. Beje, buvo ir kitų pasiūlymų su kuo gali jungtis Panevėžio kolegija. Tačiau tiems pasiūlymams nepritarta. Liko vienintelis – Panevėžio kolegiją jungti prie Šiaulių kolegijos. Jeigu verslas mano, kad jiems reikia atitinkamo profilio specialistų, belieka siūlyti, kokių. Galbūt studijas galima finansuoti. Kitas dalykas, Panevėžio kolegijos niekas neketina uždaryti. Įvyks sujungimas su Šauliais ir Utena“, – mano B. Matelis.
Filialai neturi perspektyvų
Tuo tarpu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas mano, kad Panevėžio kolegiją reikia gelbėti nuo sujungimo su Šiauliais ir Utena.
„Nors šalies Vyriausybė deklaruoja regioninę politiką, bet kuria planus – jungti kolegijas ir palikti jų tik septynias. Be aukštojo mokslo Panevėžiui bus blogai. Sujungus tris kolegijas, jos būtų ne stiprinamos, o naikinamos. Realiai filialai ilgai neišsilaikytų – jie neturėtų perspektyvų. Kita vertus, galvoti reikia apie jaunus žmones, kurie, baigę mokslus Panevėžio kolegijoje, dažniausiai pasilieka dirbti šio miesto įmonėse. Jeigu išvažiuoja studijuoti į kitą miestą, kaip taisyklė, negrįžta į Panevėžį“, – perspėjo S. Gailiūnas.
Pateikė rezoliuciją
Anot Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento, ministerijai jau yra pateikta rezoliucija, jog būtina išsaugoti savarankiškas aukštąsias mokyklas.
„Rezoliuciją pasirašė verslo atstovai, Panevėžio regiono merai. Dokumente rašoma, kad reikia išsaugoti Panevėžio kolegiją ir žiūrėti plačiau – stiprinti Lietuvos regionus. Turime žiūrėti į pramonės įmones, į jų poreikius. Jeigu pramoninkai renkasi verslą vystyti Panevėžyje, pirmiausia žiūri, ar yra potencialių darbuotojų, ar yra aukštoji mokykla, kurioje rengiami specialistai“, – teigė S. Gailiūnas.