www.alkas.lt,
2023-06-22
Birželio 22 d., ketvirtadienį, apie 15:30 val. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė per opozicinę darbotvarkę Seimui pateikė „patobulintą“ Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektą XIVP-1952(3), siūlantį asmenvardžiuose įteisinti visus diakritinius ženklus.
Bet Seimas po pateikimo nepritarė šiam įstatymo projektui.
Už šį projektą po pateikimo balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 33. Nepaisant to, projektas ir šį kartą nebuvo galutinai atmestas, nuspręsta jį palikti „iniciatoriams tobulinti“.
Jeigu Seimas būtų pritaręs, šiems lenkų nacionalistų siūlymams vardai ir pavardės Lietuvos piliečio tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose būtų rašomi su visais diakritiniais ženklais, t.y. su visais brūkšniukais, taškiukais ir kabliukais, kurių priskaičiuojama net 128…
Prieš šį projektą iki balsavimo ryžtingai pasisakė Seimo nariai: Stasys Tumėnas (LVŽS), Robertas Šarknickas (LVŽS), Rima Baškienė (Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“) ir Audronis Ažubalis (TS-LKD).
Tiesioginė Seimo posėdžio transliacija (projekto XIVP-1952(3) svarstymas numatytas apie 15:30 val.) :
Priėmus siūlomą įstatymo pataisą reiktų pakeisti visas gyventojų registro duomenų kodavimo sistemas, pritaikyti valstybės registrus tvarkyti asmenvardžius su lenkų ir kitų kalbų diakritiniais ženklais. Siūloma, kad įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2024 m. vasario 1 d.
Pasak Valdemaro Tomaševskio darbų tęsėjos R. Tamašunienės, tai esą leistų Lietuvos Respublikos piliečiams turėti „originalų vardą ir pavardę“. Dabartinis teisinis reguliavimas, jos nuomone, neatitinka konstitucinio lygiateisiškumo principo, nes galimybę pasinaudoti teise į originalią pavardę ir vardą asmens tapatybės dokumentuose gali įgyvendinti tik tie piliečiai, kurių asmenvardžiuose nėra diakritinių ženklų.
Kaip žinia pernai gruodžio 15 d. Seimas po pateikimo buvo nepritaręs Seimo narių Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio parengtam Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pakeitimo projektui, siūlančiam asmenvardžiuose įteisinti diakritinius ženklus. Bet šis projektas galutinai nebuvo atmestas, o paliktas jo pateikėjų tobulinimui, todėl dabar „patobulintas“ vėl teikiamas Seimui.
Prieš šį projektą nevienareikšmiškai pasisakė Seimo teisės departamento teisininkai nurodę, kad jis prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Priminę Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad siūlantys keisti asmenvardžių rašybos taisykles oficialiuose valstybės dokumentuose politikai turi gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą ir į ją atsižvelgti, Seimo teisininkai taip pat nurodė, kad „būtų tikslinga gauti valstybės įmonės Registrų centro, kaip daugelio valstybės registrų, įskaitant Gyventojų registrą, tvarkytojo, nuomonę šiais klausimais“.
Rytiniame Seimo posėdyje LVŽS Seimo narys akademikas Eugenijus Jovaiša perskaitė pareiškimą, kuriuo palaikė Seimo teisės departamento išvadą ir paragino Seimo narius apginti Lietuvos valstybinę kalbą nuo bandymų išstumti ją iš viešo gyvenimo:
Žinomas lietuvių kalbos gynėjas, visuomeninės kalbos gynėjų asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas ir Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas taip apibūdina susidariusią padėtį:
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.
„Tomaševskis ir kiti lenkų politikai Seime jau daug metų siekė esą tik kelių papildomų nelietuviškų raidelių įtraukimo į rašybą oficialiuose Lietuvos dokumentuose, esą dėl lietuvių moterų ištekėjusių už užsieniečių, dabar nė nebando slėpti tikrų savo tikslų. Pajutę turį Seimo valdančiųjų ir kai kurių opozicijos politikų palaikymą, jau atvirai siekia tikslų prieštaraujančių Lietuvos Konstitucijai.
Seimui pernai įteisinus tas vadinamas „kelias raideles“ lenkų nacionalistai pradėjo Lietuvos juodinimo vajų – ėmė skųstis, kad Lietuva diskriminuoja savo piliečius – vieniems jų leisdama pavardes užsirašyti su nelietuviškomis raidėmis, kitiems, kurių pavardėse yra rašmenys su nelietuviškais diakritiniais ženklais, tai drausdama.
Nors Konstitucinis teismas (KT) yra ne kartą paaiškinęs, jog bet kokios išimtys iš bendros taisyklės, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose pavardės tegali būti rašomos valstybine kalba, gali būti siūlomos tik Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) pritarus, niekam tai jau atrodo neberūpi. Lenkijos lapė įkėlusi koją į Lietuvos mužiko vežimą dabar žada į jį įsiropšti su visomis keturiomis purvinomis letenomis bei pasturgaliu ir važiuoti toliau“.
Birželio 22 d. kas kaip balsavo už Valstybinės kalbos išvalstybinimą:
