LRT.lt,
Aida Murauskaitė,
2022.12.22
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP) reikės įveikti bent ketvertu, kad dešimtokas galėtų tapti vienuoliktoku bendrojo ugdymo mokykloje. Ši tvarka galios tiems, kurie PUPP laikys 2025 metais. Privalomi tampa ir nacionaliniai patikrinimai ketvirtoje, kai mokiniai baigia pradinės mokyklos kursą, ir aštuntoje klasėje, kai jie baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį. Dėl tokių Švietimo įstatymo pataisų ketvirtadienį balsavo Seimas, projektui pritarta.
Už tokias Švietimo įstatymo pataisas ketvirtadienį per priėmimą balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo penki ir susilaikė 18 parlamentarų.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Edmundas Pupinis mano, kad nauja tvarka bus naudinga ir mokiniams.
„Į tai reikėtų žiūrėti kaip į papildomą pagalbą, nes skiriamos papildomos valandos, jei moksleiviams nesiseka, papildomos valandos bus teikiamos mažesnėms grupėms. Ir tokiu būdu dauguma moksleivių, kuriems per mokymo tam tikrą laikotarpį nepavyko įgyti žinių, bus tam tikra pagalba teikiama. Taip pat tam tikra pagalba bus teikiama ir mokytojams. Nes iš tikrųjų buvo ir šiuo metu tam tikri patikrinimai vidiniai, tačiau jie nebuvo privalomi. Vertinimas ne visada buvo objektyvus“, – kalbėjo Seimo narys.
Pasak jo, žinių ir vertinimo neatitikimai buvo itin matyti per brandos egzaminus, ypač matematikos.
„Trypčiojimas baigiasi, priimti rimti teisės aktai, kad prasidėtų reforma. Bet įgyvendinti reikės ilgo laikotarpio. Ir tai yra didelė atsakomybė ministerijos ir kitų institucijų. Mes norime turėti išsilavinusią visuomenę, norime turėti gerus specialistus. Galbūt bus kur nors suklysta, galbūt reikės pataisyti vieną kitą teisės aktą“, – prieš balsuojant dėl Švietimo įstatymo pataisų ragino jas palaikyti Seimo narė Laima Nagienė.
Seimo narys Eugenijus Jovaiša sakė, kad šis projektas, jo nuomone, atveria naujas švietimo galimybes. Vaikai įgyja galimybę įsivertinti, o mokytojai ir tėvai – įvertinti ir projektuoti vaikų ateitį. Jis pabrėžė, kad pokyčiai suderinti su profesinio mokymo pokyčiais.
„Tai yra naujoji motyvacija mokytis“, – prieš balsavimą sakė E. Jovaiša.
Visiems mokiniams, baigiantiems pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, bus vykdomas nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo.
Kaip rašoma įstatymo projekte, pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo.
Valstybės garantuojamas vidurinis ugdymas teikiamas mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir pasiekusiam švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ne žemesnį kaip patenkinamą lygį.
Asmeniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam slenkstinį lygį, yra garantuojamas vidurinis ugdymas kartu su profesinio mokymo programa.
Pagrindinio ugdymo įvertinimai atitiktų slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose.
Kaip skelbta, slenkstinis pasiekimų lygis – ketvertas.
Kaip jau skelbta, baigiant 10 arba II gimnazijos klasę būtų patikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, gimtosios kalbos ir literatūros (tik mokiniams, kurie mokosi tautinių mažumų kalba), matematikos dalykų pasiekimai. Po kelerių metų jie pasipildytų visuomeninio ugdymo (istorija, geografija, pilietinis ugdymas, ekonomika ir verslumas), gamtamokslinio ugdymo (biologija, chemija, fizika) ir užsienio kalbų pasiekimų patikrinimais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra paaiškinusi, kad neįveikęs PUPP mokinys galės patikrinimą perlaikyti tais pačiais metais ir išlaikęs reikalaujamu lygiu, mokytis vienuoliktoje klasėje. Jei nepavyktų, mokinys galėtų kartoti kursą ir po metų vėl laikyti PUPP.
Tokia tvarka sulaukė nemažai ir palaikymo, ir kritikos. Palaikytojai mano, kad taip į gimnaziją ir vėliau studijuoti ateitų tam pasirengę mokiniai. Kritikai sako, kad tokio amžiaus jaunuoliai dar gali pakeisti ir savo nuostatas, ir susitelkti į mokymąsi, be to, įžvelgia norą dirbtinai padidinti besimokančiųjų profesinėse mokyklose.
ŠMSM duomenimis, 2022 m. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP dalyvavo 25 025 mokiniai. Iš viso lietuvių kalbos ir literatūros dalies raštu taškų vidurkis siekia 28,9 taško, o bendras taškų vidurkis 45,0 taškai iš 60-ies galimų. 2022 m. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP įvertinimo balais vidurkis yra 6,4. 4,7 proc. mokinių nepasiekė patenkinamo lygmens, 25,0 proc. mokinių pasiekė patenkinamą pasiekimų lygmenį, 60,2 proc. – pagrindinį pasiekimų lygmenį, 10,0 proc. – aukštesnįjį pasiekimų lygmenį. Mokinių pasiskirstymas pagal surinktus balus yra panašus į 2021 m. lietuvių kalbos ir literatūros PUPP rezultatus, nors 2021 m. mokiniai lietuvių kalbos ir literatūros PUPP atliko elektroniniu nuotoliniu būdu.
Šių metų matematikos PUPP patenkinamo pasiekimo lygio nepasiekė 39,6 proc. mokinių, 34,8 proc. mokinių pasiekė patenkinamą pasiekimų lygmenį, 21,7 proc. – pagrindinį pasiekimų lygmenį, 4,0 proc. – aukštesnį pasiekimų lygmenį.