Pasisakymas dėl siūlymo nepripažinti senovės baltų „Romuvos“ religine bendruomene
iš stenogramos:
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO POSĖDŽIO NR. 209
STENOGRAMA
2022 m. rugsėjo 29 d.
/…/
PIRMININKAS. Prieš kalba V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Manau, kad per 1 minutę negalėčiau išdėstyti, kaip čia vienas kolega minėjo, mėgėjiškų teologinių argumentų. Tačiau atsimenu vieną knygą – būtent dabar dažnai minimo V. Putino ideologo A. Dugino 1995 metais išleistą knygą „Geopolitinė Rusijos ateitis“. Būdama jauna politikė, aš ją perskaičiau ir nepamiršau to puslapio, kuriame rašoma, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų Bažnyčia ir kad Maskva ir Kremlius visomis išgalėmis turi remti tuos, kurie nepalaiko Katalikų Bažnyčios. Ten yra atskirai minima ir pagoniška pakraipa.
Tuo aš visai nenoriu pasakyti, kad reikia kelti kažkokias bylas „Romuvai“. Tačiau mano kolegų praeitoje kadencijoje abejonė dėl tam tikrų sąsajų, dėl tam tikrų galimų palaikymų iš anos pusės turėjo konkretų pagrindą – Kremliaus ideologo A. Dugino teoriją. Kas jis yra, šiandien tikrai niekam nereikia aiškinti, nors anais laikais dar nedaug kas buvo skaitę ir susidurdavau su tam tikru nesusipratimu. Todėl aš balsuodama negalėsiu pamiršti A. Dugino ir jo raginimų Lietuvoje silpninti krikščionybę. Ačiū.
/…/
PIRMININKAS. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, vis dėlto noriu pasakyti, kad išgirdęs šią kalbą pajutau begalinį nusivylimą. Žinote, tokiu būdu veikti ir tokias insinuacijas daryti, tai čia galima labai toli nukeliauti. Mes galime supriešinti bet ką su bet kuo, galime uždėti šešėlį bet kam ir nė už ką. Taigi atleiskite, bet seniai buvau patyręs tokį nusivylimą.
/…/
posėdžio stenograma:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b447eb2040af11edbf47f0036855e731
Seimas nepripažįsta senovės baltų „Romuvos“ religine bendruomene,
konservatorė juos siejo su Kremliumi
tv3.lt,
aut. Eglė Šepetytė / 2022.10.03
Seimas ir vėl į nokautą pasiuntė senovės baltų „Romuvos“ bendruomenę, vėl nesuteikė jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statuso. Šį kartą nepadėjo net tai, kad už statuso suteikimą pasisako ideologiniai priešininkai – valstiečiai ir Laisvės partija.
Maža to, „Romuvos“ nariai pasijuto įžeisti to, ką išgirdo Seimo salėje – konservatorė Abramikienė citavo Rusijos ideologą Duginą ir baltų bendruomenę siejo su Kremliumi. Kiti oponentai rėžia, kad senovės baltai nėra jokia religija. „Romuva“ užtarimo vėl žada kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą ir į Europos Tarybą.
Apie tai, kad jų maldos ir apeigos yra religija, senovės baltų „Romuvos“ bendruomenė įtikinti bando jau ne pirmos kadencijos Seimą. „Romuva“ siekia, kad politikai suteiktų jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą. Tam priešinasi Katalikų bažnyčia ir jai prielankūs seimūnai. Visgi to, ką išgirdo per paskutinį Seimo posėdį, nesitikėjo nei senovės baltų išpažinėjai, nei dalis tautos išrinktųjų.
„Atsimenu vieną knygą – dažnai dabar minimo Putino ideologo Aleksandro Dugino 1995 m. išleistą knygą „Geopolitinė Rusijos ateitis“. Būdama jauna politikė aš ją perskaičiau ir nepamiršau to puslapio, kur rašoma, kad vienas didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra Katalikų bažnyčia“, – kalba konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė. Anot Vilijos Aleknaitės-Abramikienės, Kremlius remia visus, kas nepalaiko krikščionybės. Taigi, konservatorė ir „Romuvą“ sieja su Kremliumi.
„Abejonė mano kolegų praeitoje kadencijoje dėl tam tikrų sąsajų, galimų palaikymų iš anos pusės turėjo konkretų pagrindą. Kremliaus ideologo Dugino teorija. Todėl balsuodama negalėsiu pamiršti Dugino ir jo raginimų silpninti Lietuvoje krikščionybę“, – sako V. Aleknaitė-Abramikienė.
„Praėjusią kadenciją šį projektą svarstė NSGK dėl tokių pasakymų ir tokių įtarimų. Negalima kiršinti visuomenės, jeigu nėra tam jokio pagrindo“, – tvirtina „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.
„Mes jaučiamės įžeisti ir pažeminti. Vyksta karas ir karo akivaizdoje remiamasi Putino ideologo argumentais“, – kalba „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.
Dugino argumentais ar kitais, bet Seimas trijų balsų persvara vėl nesuteikė „Romuvai“ statuso. Krikdemai toliau kartoja, kad senovės baltų tikėjimas nėra religija.
„Romuvos“ bendruomenė yra daugiau etnokultūrinis reiškinys, ne religijos bendruomenė“, – tikina konservatorius Paulius Saudargas.
„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė pabrėžia, kad tik pati bendruomenė gali spręsti apie savo tikėjimą. Be to, tą patį juodu ant balto jau išdėstė Europos Žmogaus Teisių Teismas, priėmęs palankų bendruomenei sprendimą.
„Tai yra jų dievai, tai yra jų apeigos, tai yra jų tikėjimas. Seimo nariai negali šito diskutuoti. Mes, tiesą sakant, esam tikrieji tradicijos turėtojai, tikrieji tradiciniai“, – sako I. Trinkūnienė.
„Tai yra Seimo narių nuomonė, bet jie turi vadovautis įstatyme numatytais kriterijais. Man irgi daug kas nepatinka, man Aleknaitė-Abramikienė irgi nepatinka, bet aš nemanau, kad ji neturėtų dirbti Seime vien todėl, kad man kažkas nepatinka“, – kalba Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
„Tebūnie tai laikoma mano emocine reakcija į knygą, netgi labai individualia ir subjektyvia. Pasakiau, kad negaliu jos pamiršti ir balsuosiu atitinkamai“, – sako V. Aleknaitė-Abramikienė.
Taigi, išeina taip, kad Lietuva turi dar vieną į Rolando Pakso istoriją panašų atvejį, kai Seimas leido jam po apkaltos vėl kandidatuoti į renkamas pareigas tik tada, kai privertė Briuselis.
„Nei Paksas, nei „Romuva“ man simpatijų nekelia, bet EŽTT sprendimus reikia gerbti“, – teigia konservatorius Kęstutis Masiulis.
„Romuva“ vėl ketina kreiptis ir į Europos Žmogaus teisių teismą, ir į Europos Tarybą. Jei gautų religinės bendruomenės statusą, senovės baltų jungtuvės taptų lygiavertės civilinės metrikacijos skyriuose sudarytoms santuokoms. Dvasininkai būtų draudžiami socialiniu draudimu, „Romuva“ įgytų teisę į žemės mokesčio lengvatą.
„Kaip daugelis deklaravo, čia yra katalikai, krikščionys. Tikrai balsavo vien dėl to, kad neturi kitų dievų, tik mane. Toks Dievo įsakymas. Tikriausiai dėl to toks mūsų ir balsavimas“, – kalba Regionų frakcijos narė Rita Tamašunienė.
„Vėl teiksime šitą įstatymo projektą, nes labai aiškiai pasakyta – religinė bendrija visus įstatyme numatytus kriterijus atitinka ir Seimas nėra suformulavęs jokių argumentų, kodėl to pripažinimo neturėtų suteikti“, – tvirtina T. V. Raskevičius.
„Romuvos“ klausimas turbūt vienintelis, dėl kurio sutaria Laisvės partija ir esami ar buvę „valstiečiai“.
Suteikti statusą „Romuvai“ bandė dar Karbauskio Seimas.
„Labai nuogąstauju, kad atsiduriame labai keblioje situacijoje, kai Europos ministrų tarybai teks imtis tokių pat priemonių, kokių buvo imamasi Pakso byloje – sustiprinti bylos įgyvendinimo priežiūrą“, – sako A. Širinskienė.
Prieš 11 metų vykusio surašymo duomenimis, senovės baltų tikėjimui save priskiria 5 tūkstančiai lietuvių, visgi Trinkūnienė svarsto, kad skaičius galbūt viršija ir 10 tūkstančių. Tautiečiai esą vis labiau atsigręžia į pagoniškas šaknis. „Kiekviena bendruomenė turi savo vaidilą, kuris atlieka ir jungtuvių, ir vaiko palaiminimo apeigas“, – tikina I. Trinkūnienė.
Pernai Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes „Romuvos“ prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
