respublika.lt, Danas NAGELĖ
2022 m. vasario 18 d.
Nors švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė dar praėjusių metų viduryje paskelbė, jog mistinėje Tūkstantmečio mokyklų programoje, kuriai Vyriausybė ketina išleisti net 210 mln. eurų, dalyvaus apie 80 proc. savivaldybių, kol kas tokį ketinimą išreiškė vos 25 proc. – 15 savivaldybių iš 60. Jos susiviliojo pažadais gauti papildomą finansavimą švietimui, nes nedalyvaujančios programoje papildomas lėšas matys kaip žmogus savo ausis be veidrodžio.
Seimo opozicijai iki šiol neaišku, kam iš viso reikalinga ta Tūkstantmečio mokyklų programa, nes jos „dėka” 2025 m. turėsime teigiamus pokyčius 150-yje mokyklų, o kitos liks antrarūšėmis arba iš viso bus uždarytos. Tiesa, ministrė žada, kad 2025 metais turėti pokyčius 150 mokyklų tėra pirmasis žingsnis: esą pagrindinis tikslas – kad visos šalies mokyklos ateityje taptų Tūkstantmečio mokyklomis.
Programa turėjo startuoti jau šį sausį, bet nestartavo. Turbūt viena priežasčių – kad ji taip ir nesulaukė opozicijos palaikymo. Kaip pastebėjo Seimo Švietimo ir mokslo komitete dirbantis akademikas Eugenijus Jovaiša, baisiausias dalykas – kad kartu ketinama optimizuoti mokyklų tinklą, uždarant mažas mokyklas.
„Yra mokykla – yra gyvenvietė, nėra mokyklos – nėra gyvenvietės”, – įspėjo akademikas.
E.Jovaišą stebina ir planuojamas lėšų paskirstymas. Pavyzdžiui, 20-čiai savivaldybių bus atriekta 50 mln. eurų, o trims – net 60 mln. eurų.
„O jei savivaldybėje yra mažiau nei 1000 vaikų, ji galės tikėtis į 0,5 mln. eurų injekciją. Didžiulė disproporcija teritoriniu požiūriu tik dar labiau sustiprins švietimo netolygumus”, – pastebėjo parlamentaras.
Kaip tos „galimybės” bus suteikiamos? Pernai gruodžio 22-ąją Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo”. Pagal jį visos mokyklos (privačioms šios taisyklės negalios!), kuriose mokosi 60 ir mažiau mokinių, bus reorganizuojamos arba likviduojamos.
Nepaisant to, jau 15 savivaldybių parengė projektus (jiems dar turės pritarti savivaldybių tarybos) dėl sutikimo dalyvauti Tūkstantmečio mokyklų programose. Projektuose neslepiama, kad savivaldybės susiviliojo papildomu finansavimu. Tačiau kartu įžvelgiamos ir galimos neigiamos pasekmės. Beje, Tūkstantmečio mokyklomis galės tapti tos mokyklos, kurios per priėmimą neorganizuoja mokinių atrankos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių. O savivaldybėms skiriama pinigų suma priklausys nuo moksleivių skaičiaus.
„Ministerija atvirai pasakė: jei nedalyvausite programoje, negausite pinigų. Mums pagal mokinių skaičių iš šios programos turėtų atitekti 2,5 mln. eurų. Norime sustiprinti vieną pagrindinę istorinę gimnaziją, vieną ilgąją gimnaziją ir vieną stiprią progimnaziją – mokymo priemonėms gautume pinigų, pedagogų kvalifikacijai. O „kiečiausioje” gimnazijoje įrengtume laboratorijas, stiprintume IT sritį. Jei nedalyvautume, 2,5 mln. eurų negautume”, – nuo „Vakaro žinių” neslėpė Telšių rajono meras Kęstutis Gusarovas.
Pasak jo, baisiausia, kad Vyriausybė ketina uždaryti tris kaimiškas rajono gimnazijas.
„Jei nebus pakeistos nuostatos, jos turės užsidaryti. Nes iki 2024 m. reikalaujama, kad gimnazijos klasėje būtų ne mažiau nei 21 mokinys, o nuo 2026 m. – net 31. Iš viso apskrityje turėtų užsidaryti net 8 gimnazijos. Regionai praktiškai sunyks. Kas liks gyventi ten, kur neliks ir švietimo?” – retoriškai klausė K.Gusarovas.
Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė „Vakaro žinioms” paaiškino, kad dalyvauti programoje rizikinga. Mat jei bus pakeisti sprendimai, lėmę finansavimo skyrimą programos lėšomis, finansavimas bus nutraukiamas, o pradėtų veiklų įgyvendinimas baigiamas savivaldybės lėšomis, kurių šios ne visada turi, todėl statybos ar kiti projektai galėtų įstrigti nepasibaigę.
Be to, jei nebus įvykdyti 11 reikalaujamų kriterijų, finansavimas galės būti mažinamas iki 10 proc. Maksimali suma, kurią gali gauti savivaldybė – 2,5 mln. eurų.
„Jei pateksime į programą, kažkiek pinigėlių gausime. Jei nedalyvausime – negausime. Tačiau tik papildomo finansavimo negausime, esamo tikrai nemažins”, – įsitikinusi V.Dobrovolskienė.