lrt.lt, Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė,
2022.01.25
Lietuva ir Lenkija yra skirtingos valstybės, todėl sekti Lenkijos keliu ir sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams ar kitoms prekėms nėra planuojama, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos posėdyje teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, priėmus tokį sprendimą, tikėtina, naudą pajustų ne vartotojai, o verslas.
Guoda Burokienė ministrės teiravosi dėl padidėjusių šilumos, dujų ir elektros kainų, kurios, anot LVŽS narės, galiausiai nuguls ant žmonių pečių.
„Praktiškai visos šalys, išskyrus septynias šalis, net Vokietija imasi tokių žygių, kaip sumažinti mokestinę naštą vartotojams. Tai ar tikrai neverta atsisukti į mūsų elektros, energetikos sektorių ir pasižiūrėti, kaip būtų galima sumažinti tą naštą? Ji tikrai nemažės, ką sako ir ekspertai“ – teiravosi G. Burokienė.
G. Skaistė sutiko, kad ir Europos Komisijos vertinimai rodo, jog energetinių išteklių kainos išliks aukštos 2022 m. pirmoje pusėje.
„Išties numatoma, pagal EK vertinimus, kad 2022 m. kainos išliks aukštos. Tikėtina, kad [2022 m.] antroje pusėje ims mažėti, tačiau 2023 m. jau yra numatoma, kad kainos tikrai mažės pagal ateities sandorių vertinimą, tikrai jos turėtų būti tais metais jau stabilizavusios“, – patikino ministrė.
„Sakyti, kad visi kažką daro, o lietuviai nieko nedaro, nebūtų visai tikslu. Kaip minėjau, PVM lengvata šildymui Lietuvoje jau ir taip yra. Ji yra keletą metų. Praeitą kadenciją buvo bandyta ją panaikinti. Nesėkmingai. Ji yra egzistuojanti ir šildymo kaina yra mažesnė vartotojams“, – atkreipė dėmesį G. Skaistė.
Ji pabrėžė, kad energetikos kainas nustato nepriklausomas kainų reguliuotojas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), o ne energetikos bendrovės ar Vyriausybė. Ministrė taip pat pridūrė, kad šiuo atveju kainų didėjimą lemia pagrindinės žaliavos – dujų – kainos augimas tarptautinėse rinkose.
Frakcijos nariai dėmesį kreipė į Lenkiją
Valius Ąžuolas pabrėžė, kad praėjusioje kadencijoje konservatorių frakcija kovojo už mokesčių mažinimą, kai dabar vis dėlto yra kalbama apie priešingas priemones – mokesčių didinimą.
Jis pateikė Lenkijos pavyzdį, kurioje nuo vasario 1 d. laikinai panaikinamas PVM maisto produktams, sumažintas akcizas degalams, šildymui.
„Kaip manote, kaip mes atrodome aplinkinių kaimynių atžvilgiu. Ta pati Lenkija mažina tiek PVM, tiek akcizus, kitus dalykus, kad žmones gelbėtų nuo to skurdo“, – argumentavo V. Ąžuolas.
Atsakymas G. Skaistė teigė, kad, kalbant apie mokestinius pakeitimus, darbotvarkę koreguoja COVID-19 situacija, geopolitinės įtampos.
„Sprendimus kartais verta priimti šiek tiek vėliau, nes apibrėžtumas, esantis rinkoje, yra gerokai didesnis, nei buvo prieš tai. Dabar bendras vaizdas turbūt yra gerokai aiškesnis“, – tvirtino G. Skaistė.
Ji priminė, kad dalis šių diskusijų buvo susijusios su tarptautinėmis diskusijomis dėl pelno mokesčio.
„Bet kokiu atveju į Seimą ateis tie sprendiniai iš darbo grupės, kur tikrai turėsime dar galimybę padiskutuoti. (…) Natūralu, kad, nepaisant to, kad kai kurie sprendiniai atrodo teoriškai teisingi, jeigu jie neturi politinio palaikymo, nematau prasmės su tokiais sprendimais į Seimą eiti“, – tvirtino ministrė.
G. Skaistė: PVM mažinimo naudos vartotojai negauna
Lenkijos pavyzdį pateikė ir Dainius Gaižauskas. „Išties neišgirdau nė vieno žodžio apie mūsų kaimynės sprendimus, t. y., Lenkijos. Ką padarė lenkai bent jau kriziniam laikotarpiui, nes pasaulinė situacija tikrai palietė visas šalis, o lenkai sprendimus priima labai paprasta. Degalams akcizus nuo 23 iki 8 proc. sumažino. Šildymui, elektrai, dujų kainoms… Jie priėmė tam tikrus sprendimus, palengvinančius žmonėms naštą“, – vardijo D. Gaižauskas.
Jis priminė, kad nuo vasario mėnesio Lenkijoje laikinai įsigalios ir 0 proc. PVM maisto produktams: „Mūsų marijampoliečiams nuo sienos iki Suvalkų nuvažiuoti – 27 km. Jie ten tiesiog kursuoja ir klausia labai elementarių klausimų: ar mes bent vieną pavyzdį galime paimti iš Lenkijos? Aš noriu paklausti – ar jūs vertinote jų situaciją, jų sprendimus? Kodėl mes negalime paimtų jų, gerosios praktikos, pavyzdžio?“
Ministrė nesutiko su išsakyta kritika, kad Lenkijos pavyzdys nėra matomas: „Nesakyčiau, kad nematome. Viską matome, viską vertiname. Turbūt kainos Lenkijoje nustatomos atsižvelgiant į daugelį aspektų. Mes esame tikrai labai skirtingos valstybės dėl rinkos dydžio, dėl valiutos nepriklausomos ir jos pokyčių. Man atrodo, sprendiniai daromi kiekvienai šaliai pagal tokią situaciją, kokioje mes esame. Lietuva yra maža atvira ekonomika ir mūsų sąlygos tikrai yra gana skirtingos“, – tvirtino G. Skaistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje bendrasis PVM tarifas yra mažesnis – 21 proc., kai Lenkijoje – 23 proc. Taip pat ministrė pridūrė, kad Lenkijoje iki šiol jau buvo taikomas lengvatinis PVM tarifas maisto produktams – 5 proc., todėl ji svarstė, ar galutinėje maisto produktų kainoje bus stebimas reikšmingas kainos mažėjimas.
„Pats pokytis, atsižvelgiant į šį infliacijos augimą trumpuoju laikotarpiu net ir ten neturėtų būti ženklus, kadangi pats maisto produktų tarifų mažinimas yra tik 5 proc. Klausimas, kiek tai atsiguls į galutines maisto kainas“, – svarstė G. Skaistė.
Anot jos, praktika rodo, kad tokiose valstybėse kaip Lietuva, mažinant PVM tarifą, gyventojai naudos nepajaučia.
„Lietuvos modelio atveju bet koks PVM tarifo mažinimas, kuris yra nesusijęs su reguliuojama rinka, t. y., tarkime, maisto kainos, pagal galiojančią praktiką matome, kad didžioji dalis naudos atsigula ne į kainų mažinimą, bet į papildomą naudą perpardavėjams, didiesiems prekybos centrams. Europos Komisijos analizė ne kartą yra parodžiusi, kad tokio tipo ekonomikose, kaip Lietuva, PVM lengvatos kainų nemažina“, – akcentavo G. Skaistė.
„Atsižvelgiant į tokią galiojančią praktiką, mes tokio paties modelio, kaip Lenkija, nesirenkame“, – pridūrė ministrė.
Ji priminė, kad karantino laikotarpiu PVM tarifas buvo sumažintas maitinimo paslaugoms, kaip paskata verslui, kuriam buvo taikomi ribojimai, o galutinėse kainose mažėjimas nebuvo stebimas.
Kilo diskusija dėl euro ir nacionalinės valiutos
Kaip vieną iš Lietuvos ir Lenkijos skirtumų G. Skaistė įvardijo ir tai, kad Lenkija tebeturi nacionalinę valiutą – zlotą.
Eugenijus Jovaiša tikslinosi, ar tai ministrė laiko privalumu, ar trūkumu, nes esą Lenkijos ekonomika šiuo atveju atrodo geriau.
Su tokiu teiginiu G. Skaistė nesutiko ir priminė, kad per pandemiją, kai daugelių šalių ekonomikos smarkiai krito, Lietuvos ekonomika krito labai menkai ir turėjo vienus geriausių rezultatų Europos Sąjungoje.
„Dėl valiutos tai suteikia papildomą priemonių ratą, nes, turėdamas savo valiutą, tu įgyvendini ne tik fiskalinę, bet ir monetarinę politiką“, – sutiko G. Skaistė. Ji paaiškino, kad nacionalinę valiutą turinčios valstybės gali vadovautis valstybės centrinio banko sprendimais.
„Mes šiuo atveju vadovaujamės tuo, ką nustato Europos Centrinis Bankas ir to įrankio Lietuva neturi, bet tai taip pat priduoda gerokai daugiau stabilumo, nes vertinant tai, ką mes turėjome per praeitą finansų krizę, ir tai, kas yra dabar, tiesiog ši situacija yra vienareikšmiškai geresnė dabar“, – tvirtino G. Skaistė.
Ji patikino, kad euras Lietuvai vis dėlto suteikia finansinio stabilumo, o tai esą itin svarbu mažai atvirai ekonomikai, kokia yra ir Lietuva.
„Vis dėlto aš vertinu pagal vaistų, produktų kanas. Tai, kas tiesiai žmonėms. Čia yra laba akivaizdūs skirtumai“, – savo pozicijos laikėsi E. Jovaiša.
Priminė 18 proc. PVM
Jonas Jarutis sutiko, kad PVM tarifų skirtumus tarp Lenkijos ir Lietuvos G. Skaistė įvardijo teisingai, tačiau pabrėžė, kad Lietuvoj taikomas vienas tarifas daugeliui produktų, kai Lietuvoje vis dėlto taikomas lengvatinis tarifas maisto produktams.
„Dabar turbūt trečdalis Lietuvos yra priėmę žemą startą, laukia tos vasario 1 d. ir rengiasi važiuoti į Lenkiją. Net ir Šiaurės Lietuvos savivaldybės yra formuojamos grupėms ir organizuojami autobusai važiuoti į Lenkiją apsipirkti“, – tvirtino J. Jarutis.
Jis teiravosi, ar ministerija ruošiasi tam, kad dalis Lietuvos gyventojų pinigų vis dėlto atiteks Lenkijos, o ne Lietuvos verslams. Jis taip pat tikslinosi, ar nėra planuojama grįžti prie 18 proc. PVM tarifo, kuris galiojo iki 2009 m.
„Vyriausybės programoje planų keisti PVM tarifą nėra. Vertinant, ką ėmėsi Lietuvos Vyriausybė, tai mūsų strategija buvo didinti gyventojų pajamas sparčiau, nei auga infliacija. Tai ir buvo padaryta“, – tvirtino G. Skaistė.
Čia ji paminėjo tiek minimalios mėnesinės algos (MMA), tiek pensijų, tiek neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD), viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimą.
„Ši strategija leidžia gyventojų perkamąją galią didinti sparčiau, nei auga infliacija. (…) Vertinant galimus netekimus dėl kaimyninių šalių veiksmų, išties bendras pajamų srautas, kuris nukeliauja į Lenkiją, santykinai nėra didelis. Vertinant, kiek apskritai žmonės Lietuvoje išleidžia pinigų prekybos centruose, ta dalis pinigų, kuri išleidžiama kaimyninėje valstybėje, santykinai nėra didelė“, – pridūrė G. Skaistė.
Ji sutinka, kad šie pasikeitimai turėtų įtakos biudžeto pajamoms, bet, anot jos, netekimai būtų daug didesni, jeigu būtų pasirinkta sumažinti PVM tarifą. „Lietuvos Vyriausybė yra pasirinkusi kitokią strategiją nei mūsų kaimynai dėl skirtingų aplinkybių, kurias jau įvardijau anksčiau“, – nurodė G. Skaistė.
Situacijų dėl Kinijos ir „Belaruskalij“ skandalo įtaka biudžetui dar neaiški
Giedrius Surplys tikslinosi, ar ministerija vertina, kokios įtakos Lietuvos biudžetui gali turėti tiek susiklosčiusi situacija dėl Taivaniečių atstovybės, tiek dėl „Belaruskalij“ skandalo.
„Lietuvos bankas neseniai paskelbė, jog prognozuoja, kad situacija dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvai kainuos apie 0,5 mlrd. eurų. Mano galva, daugiau, bet nesvarbu. Tokios yra prognozės. (…) Ar skaičiuoja ministerija, koks bus poveikis biudžetui? Kiek mes turėsime biudžeto deficitą dėl Taivaniečių atstovybės?“ – klausė G. Surplys.
Jis taip pat tikslinosi, ar ministerija prognozuoja, koks bus ir „Belaruskalij“ skandalo poveikis biudžetui.
G. Skaistės tvirtinimu, dalis geopolitinių iššūkių buvo įvertinta jau rengiant biudžetą, taip pat ir dėl „Belaruskalij“ situacijos.
„Kalbant apie Kinijos nepaskelbtų sankcijų poveikį, vertinimas šiandien bet kokiu atveju yra labai subjektyvus. Jeigu tiesioginis poveikis yra gana neženklus (…), tai tiesioginis ekonominis poveikis neturėtų būti labai didelis. Tačiau įvertinti antrinį nepaskelbtų sankcijų poveikį šiandien yra labai sudėtinga, nes tai priklauso nuo daugelio veiksnių“, – kalbėjo ministrė.
Anot jos, tai priklauso ir nuo Kinijos veiksmų intensyvumo, ir nuo partnerių Vakaruose veiksmų.
Ji pridūrė, kad Lietuvos banko atliktas antrinio poveikio vertinimas remiasi apklausomis, tačiau galiausiai tai gali tiek pasitvirtinti, tiek nepasitvirtinti.