15min.lt, Violeta Grigaliūnaitė,
2021-09-16
Lietuvos istorijos institutas iš sovietinio pastato šalia Gedimino prospekto persikėlė į arčiau Senamiesčio esantį kvartalą, kurio istorija siekia ne vieną amžių. Pats pastatas, tiesa, ne toks senas, statytas daugiau nei prieš 120 metų, bet paslapčių jame užteks ir istorikams, ir vilniečiams. Instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis žada, atradimų ir istorijų vien sau jie nepasiliks. Gražus gelsvų plytų pastatas su erdviu vidiniu kiemu ir fontanėliu ties Tilto ir Radvilų gatvių sankryža jau daugiau nei pusmetį yra naujieji Lietuvos istorijos instituto namai. Instituto direktorius prof. Alvydas Nikžentaitis nestokoja humoro pasakodamas apie šį pastatą ir žada – atradimų čia būsią. Ir galbūt net tokių, kurie prikaustys visos visuomenės dėmesį, ne tik tų žmonių, kurie istorija išties rimtai domisi.
Nuo Radvilų iki „Vilniaus brigados“
– Kuo ypatinga vieta ir pastatas, kuriame įsikūrė Lietuvos istorijos institutas?
– Čia buvo Radvilų valdų teritorija. Žinoma, rūmai buvo ne čia. Galime atsisėdę Radvilų valdose sakyti, kad mes savo pradžią siejame su Lietuvos didikais ir ar čia Goštautai, ar Radvilos, jau nėra svarbu. Tiesa, po Radvilų šis rajonas buvo kitoks – visokie ūkiniai pastatai, kiek žinoma. Iš M.Romerio žinome, kad Tilto gatvėje gyveno čia kažkur prostitutė, neidentifikavome, ar mūsų pastate, bet buvo, palyginti, nebrangi. O šito pastato istorija nesunkiai atsekama – prasideda nuo 1898 metų, kai cariniais laikais pastatyta moderni viešoji pirtis. Šitas pirties pastatas kaip toks išbuvo iki 1996 metų, pirtis čia veikė. Jeigu būtų žinoję to namo istoriją, gal būtų dar prieš likviduojant tą pirtį būtų porą metų palaukę, atšventę 100 metų jubiliejų ir tada uždarę. Tai rodo, kaip blogai, kad žmonės ne visada žino savo pastatų istoriją.
Bet paprastai yra taip, kad tai, kas vyko prieš 100 ar 200 metų, žmonės apipina legendomis. Tai istorikai legendomis apipina ir laikotarpį, kas buvo prieš 10 ir 20 metų, nors apie tuos dalykus dar mažai žinoma. Čia labai sunku pasakyti, ar tai legendos, ar ne, bet vadovaujantis žurnalistiniu principu, du nepriklausomi šaltiniai sakė, kad šitas pastatas kurį laiką buvo „Vilniaus brigados“ rankose. Ir kad čia, kur mes sėdime, mano kabinete, buvo vienas iš Boriso Dekanidzės biurų. Jeigu man reikia labai griežtai kalbėtis su darbuotojais, aš sakau, kad iki šiol laikausi „Vilniaus brigados“ tradicijų.
Šita legenda irgi sako, kad ne vien šitas pastatas, bet ir gretimas priklausė „Vilniaus brigadai“ ir tarp šitų dviejų pastatų buvo slaptas perėjimas. Kur tas slaptas perėjimas yra, jeigu jis tikrai toks buvo, galima įsijungus fantaziją ne taip sunku pamatyti, nes yra viena ventiliacinė anga šitame pastate. Ji įrengta labai keistai, nes sienoje tarp dviejų pastatų paprastai niekas ventiliacinių angų neveda. Tai pasak legendos, čia buvo tas slaptas perėjimas iš vieno pastato į kitą.
Mes čia esame įsikėlę ir įsivaizduojame, kad gyvename lobių saloje. Darbuotojai po darbo pasiima metalo ieškiklius ir ieško, tikrina sienas, kurioje čia vietoje yra „Vilniaus brigados“ lobiai paslėpti. Kol kas negirdėjau, kad kas nors būtų radęs, bet tai reiškia, kad viltis dar neprarasta ir tiesiog reikia po šitą namą gerai pasikrapštyti. Jeigu lobio nerasime, tai jų nužudytų žmonių lavonų čia tikrai turėtų išlįsti iš vienos ar kitos sienos.
/…/
visas straipsnis:
https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/istorijos-institutas-persikele-i-paslapciu-kupina-pastata-zada-ieskoti-lobiu-ir-kaulu-56-1566296