KIEKVIENAS MOKSLEIVIS GALI BŪTI GENIJUS
Eugenijus JOVAIŠA, Seimo narys
Visoms civilizacijoms užgimti ir klestėti leido tik švietimas ir mokslas. XX amžiaus pabaigos technologijų revoliucija tiesiog mūsų akyse pakeitė pasaulį. Dirbtinis intelektas, robotų įsigalėjimas naikina darbo vietas, kuriose tereikia menko išsilavinimo ir didina aukštąsias technologijas išmanančių darbuotojų poreikį. Ateities švietimo laukia nemenki iššūkiai.
Ikimokyklinio ugdymo sistemoje bus įdiegtas efektyvus profesinis orientavimas. Jis kartu su dirbtinio intelekto teikiamomis galimybėmis leis įvertinti ir pačiam ugdytiniui įsivertinti įgimtus gabumus. Šių duomenų pagrindu švietimas taps individualizuotas ir pritaikytas plėtoti ugdytinio gabumus bei formuoti aukštų technologijų kompetencijas. Taigi ikimokyklinis ugdymas taps švietimo, o ne socialinės politikos, kaip buvo dešimtmečius, dalimi.
Bendrojo ugdymo mokyklos, tapusios individualizuotomis švietimo vietomis, keisis ir formos, ir turinio požiūriu. Galimas dalykas, kad nuotolinis darbas su pedagogais sudarys nemenką mokymosi dalį, o turinio požiūriu bus siekiama maksimaliai panaudoti technologijas, nes jos leidžia ugdytinius kuo greičiau parengti kūrybiškai mąstyti ir veikti.
Kitas ankstyvojo švietimo aspektas sietinas su ateityje būsiančiu visuotinai priimtu principu, kad neigiamos socialinės ir ekonominės sąlygos negali įtakoti siekiant švietimo: nesvarbu, kur Tu gimei, svarbu, kad Tu gali būti genijus, nuo kurio kūrybos gali priklausyti visuomenės gėrovė. Tokių genijų iškilimą ateityje lems visuotinis švietimo prieinamumas.
Universitetų ateitis pirmiausia sietina su studijų ir mokslinių tyrimų vienove, vis daugiau svorio įgis vadinamasis priešakinis mokslas. Visų mokslų moraliniu pagrindu turės tapti nuostata apie pasaulio įvairovės harmoniją ir apie žmogų kaip tą harmoniją kuriantį, o ne griaunantį, veikėją. Be to, ateityje turėtų įsivyrauti mintis, kad mokykla nėra pastatas – mokykla yra visur. Tad tikėtina, kad vis labiau įsigalės įvairūs mokymo būdai, didės neformalaus mokymo reikšmė, mokytojas taps integruotų dalykų žinovu ir mokymosi vadovu. Todėl keisis universitetų vaidmuo: vieni bus labiau studijų, atvirieji universitetai, kiti susitelks į pasaulinio lygio mokslinius tyrimus.