Ministerija rengia pertvarką: vyresniųjų klasių moksleiviams – daugiau lietuvių kalbos, matematikos, privaloma socialinė ir pilietinė veikla
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paskelbė, kaip siūlytų keisti vidurinį ugdymą: 11–12 klasėse daugiau valandų būtų skirta lietuvių kalbai ir matematikai, šiuos dalykus galima būtų rinktis A ir B lygiu, bet visuose kituose mokomuosiuose dalykuose skirtumo tarp bendrojo ir išplėstinio kursų nebeliktų. Kaip privalomoji veikla atsirastų brandos darbas bei socialinė ir pilietinė veikla, bet jų vertinimo sistema – dar neaiški. Klausimų kyla ir daugiau, skirtingų partijų atstovai pasigenda nuoseklios diskusijos ir tikslo, ką norima pasiekti pokyčiais.
Seimo Švietimo ir mokslo komitete (ŠMK) trečiadienį švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pristatė Vidurinio ugdymo pertvarkos koncepciją. Pagal ją privalomaisiais vidurinio ugdymo dalykais išliktų matematika, lietuvių kalba ir literatūra, taip pat gimtoji kalba tautinėms mažumoms. Tačiau pasikeistų mokymo valandų skaičius. Anksčiau matematikai ir lietuvių kalbai 11–12 klasėse mokantis bendruoju kursu buvo skiriamos 3 val., o išplėstiniu kursu – 4,5 val. Dabar atitinkamai būtų skiriamos 4 val. ir 6 val.
Pokyčiai numatomi ir renkantis bendruosius pasirenkamuosius dalykus. Anksčiau mokiniai paskutinėse klasėse turėjo rinktis ne mažiau kaip po vieną dalyką iš penkių sričių, bendruoju kursu (B lygiu) pasirinktiems dalykams buvo skiriamos 2 val., išplėstiniu kursu (A lygiu) – 3 val. Tačiau, pasak R. Skaudžiaus, B dalyko pasirinkimas suponuodavo tai, kad mokinys nelaikys šio dalyko egzamino, todėl ir pastangų mokytis atitinkamai nebuvo dedama. Norima tai pakeisti. Pagal naują schemą mokinys turėtų pasirinkti bent tris dalykus iš keturių skirtingų grupių (kalbos, STEM srities dalykai, visuomeninio ugdymo dalykai, menai) ir kiekvienam jų būtų skiriamos 4 val. per savaitę. Nebūtų renkamasi B ir A lygių, kaip iki šiol. Visi privalomieji dalykai būtų vertinami egzaminais, todėl, be dviejų lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų, kurių pakakdavo, norint baigti mokyklą, reikės laikyti dar mažiausiai tris egzaminus iš pasirenkamųjų dalykų.
Visą siūlomą vidurinio ugdymo sąrangą ir pakeitimus galite matyti – čia.
„Jeigu dabar mes turime du kursus – bendrąjį ir išplėstinį – bet turime vieną bendrą egzaminą, vadinasi, mes užprogramuojame mokinius, kurie mokosi bendruoju kursu ir renkasi laikyti egzaminą, pasiekti prastesnių rezultatų. Šiuo atveju būtų galimybė gauti maksimalų įvertinimą net ir mokantis bendruoju kursu (skiriamos 4 val.), o 6 val. kurse būtų skiriama daugiau valandų, nei yra dabar. Tokiu atveju galima būtų geriau pagilinti matematikos žinias", – pakeitimų reikalingumą grindė R. Skaudžius. Kaip privalomosios veiklos numatomas dorinis bei fizinis ugdymas, taip pat naujai numatytas brandos darbas bei socialinė ir pilietinė veikla. Šios veikos nebūtų vertinamos pažymiais. Brandos darbas taptų privalomas, norint užbaigti vidurinio ugdymo programą.
„Būtent tai galėtų labiausiai parodyti brandą. Be to, manoma, kad socialinė ir pilietinė veikla turėtų sietis su savanoryste už mokyklos ribų, planuojame, galvojame, kad tai galėtų būti susieta su 4K modeliu, neformaliajam ugdymui ar neformalioms veikloms skirtu modeliu įsivertinti", – komentavo viceministras. Šie ir kiti pakeitimai su suinteresuotomis grupėmis, švietimo bendruomene bus aptariami iki gegužės 15 d., o tuomet ŠMSM apsispręs, kurioms pastaboms pritarti.
/…/
Kur dingo išplėstinis istorijos kursas?
„Valstietis" Eugenijus Jovaiša stebėjosi pakeitimais dėl bendrųjų ir išplėstinių kursų. Jo manymu, įvedus siūlomą ugdymo schemą, istorijos ugdymas sumenktų. „Kaip aš supratau, ši koncepcija atsisako buvusios koncentrinės idėjos, kada 11–12 klasė buvo laikas, kai įvairūs dalykai turėjo savo pagilinamąjį laiką – kitaip tariant, išplėstinį dalykų dėstymą ir supratimą. Jeigu taip, aš matau, kad humanitarinis santykis pasikeičia, o jis, kaip žinoma, yra pilietiškumo ir patriotizmo garantas. Aš nebematau 11–12 klasėje istorijai vietos, kaip suprantu, jai yra nulemtas pasirenkamasis variantas. Noriu pasakyti, kad kaip 40 metų rengęs istorijos mokytojus ir turbūt gerai suprantantis istorijos reikšmę žmonių pilietiškumui ir patriotizmo ugdymui, negaliu su šituo sutikti visiškai", – nusivylimo neslėpė E. Jovaiša.
Viceministras R. Skaudžius pabrėžė, kad istorija jau ilgą laiką nebuvo visiems privalomas dalykas, iki šiol moksleiviai galėjo rinktis istoriją arba geografiją, todėl esminio skirtumo esą nėra. „Mes nekeičiame to statuso, bet tuos dalykus sulyginame, mums svarbus tiek meninis, tiek istorijos ugdymas. Bet norime pabrėžti, kad mokinys, pagrindiniame ugdyme įgijęs bazines kompetencijas, pats galėtų dėliotis, III-IV gimnazijos klasėse rinktis dalykus, su kuriais sies ateitį", – argumentavo ŠMSM atstovas. Taip pat pridūrė, kad pilietiškumui ugdyti yra atskiros pamokos. Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas piktinosi, kad į diskusijas dėl numatomų pokyčių esą nėra įtraukiami tėvai, jų forumas, tad ragino ministeriją nepamiršti ir jų.
Skaitykite daugiau: