[spacer height=”20px”]Su žiniasklaida susijusiems Seimo nariams siunčia žinią: tai signalizuoja prastą politinę kultūrą
Aštuoni Seimo nariai praėjusiais metais patys ar per sutuoktinius turėjo ryšių su žiniasklaidos priemonėmis. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas kategoriškas – tapę politikais žmonės turėtų atsisakyti bet kokių sąsajų su žiniasklaidos verslu. „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) praėjusią savaitę pranešė apie atnaujintą žiniasklaidos stebėsenos svetainę „Stirna.info“. Jos duomenimis, praėjusiais metais 43 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai valdė 83 žiniasklaidos priemones. Tiesa, toks pats skaičius politikų ir valstybės tarnautojų žiniasklaidos priemones valdė ir pernai, kito tik tų žiniasklaidos priemonių skaičius – nuo 101 krito iki 83. Kaip rodo „Stirna.info“ duomenys, iš viso su žiniasklaida buvo susiję šeši dabartinio Seimo nariai: Dainius Kreivys, Eugenijus Jovaiša, Stasys Tumėnas, Laurynas Kasčiūnas, Tomas Tomilinas ir Viktoras Fiodorovas. Trys Seimo nariai – Vytautas Gapšys, Bronislovas Matelis ir Andrius Navickas – su žiniasklaidos priemonėmis yra susiję per savo sutuoktines. Su žiniasklaida susiję ir ne Seime dirbantys politikai – užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas bei Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas.
Kaip ir su kuo susiję Seimo nariai?
Kaip nurodoma „Stirna.info“, konservatorius, energetikos ministras Dainius Kreivys yra susijęs su internetiniu portalu „politika.lt“. Nurodoma, kad šio portalo savininkas yra VšĮ „Demokratinės politikos institutas“, kurio dalininku yra D. Kreivys. Beje, jo dalininkas yra ir buvęs Seimo narys, šiuo metu einantis užsienio reikalų viceministro pareigas M. Adomėnas. „Valstiečiui“ E. Jovaišai, kaip nurodo „Stirna.info“, priklauso pusė UAB „Elektroninės leidybos namai“ akcijų. O ši įmonė valdo elektroninį žurnalą UAB „Gyvoji istorija“. Su leidiniais susijęs ir dar vienas Seimo „valstietis“ S. Tumėnas. „Stirna.info“ nurodo, kad S. Tumėnui priklauso IĮ „Stasio Tumėno leidykla“, leidžianti leidinį „Šiaurės Lietuva“. Konservatorius L. Kasčiūnas, kaip skelbiama „Stirna.info“, valdo dalį asociacijos „Dešiniosios minties centras“ akcijų, o ši asociacija valdo leidinį „Tribūna“. „Valstietis“ T. Tomilinas, kaip skelbiama svetainėje, yra VšĮ „DEMOS kritinės minties institutas“ dalininkas, o ši įstaiga leidžia kultūros ir politikos žurnalą „Lūžis“ bei valdo interneto svetainę demos.lt/luzis. Darbo partijos atstovui V. Fiodorovui priklauso dalis UAB „Interneto žinios“ akcijų. Dalis šios įmonės akcijų priklauso ir „darbiečių“ pirmininkui V. Uspaskichui – jie yra du iš trijų šios įmonės akcininkų. UAB „Interneto žinios“ priklauso tokie interneto puslapiai kaip ukmergietis.lt, trakietis.lt, raseiniskis.lt, druskininkietis.lt ir t.t. Iš viso šiai įmonei priklauso 20 interneto svetainių.
Per savo sutuoktines su žiniasklaidos priemonėmis yra susiję trys Seimo nariai. Darbo partijos frakcijos atstovo V. Gapšio sutuoktinei Justei Pečeliūnaitei priklauso didžioji dalis UAB „Kėdainių garsas“ akcijų. Ši įmonė yra, kaip nurodoma „Stirna.info“, leidinių „Provincija“ ir „Kėdainių garsas“ savininkė. Konservatorių frakcijos atstovo B. Matelio žmona Limina Matelienė, kaip skelbia „Stirna.info“, yra vienintelė UAB „Panevėžio rytas“ akcininkė. Ši įmonė valdo laikraštį „Panevėžio rytas“, interneto portalus panskliautas.lt ir NTTN. Taip pat konservatorių frakcijos atstovo A. Navicko žmonai Vaidai Navickienei priklauso dalis VšĮ „Aštuntoji diena“ akcijų. VšĮ „Aštuntoji diena“ priklauso interneto portalai 8diena.lt astuntojidiena.lt bei leidinys „Kelionė“.
Svarbu žinoti, kas slypi už žiniasklaidos priemonių pavadinimų
Portalas LRT.lt siekė patikrinti, ar žiniasklaidos priemonės, su kuriomis ryšių turi politikai, yra veikiančios ir aktyvios. Tačiau kai kurių internetinių portalų, su kuriais, kaip nurodoma „Stirna.info“, susiję politikai, internete rasti jau nepavyko. „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė Ingrida Kalinauskienė portalui LRT.lt komentavo, kad renkant ir sisteminant duomenis apie žiniasklaidos priemones ir jų savininkus, remiamasi viešai skelbiama informacija iš Kultūros ministerijos Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų bei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos duomenų bazių. „Yra atvejų, kai žiniasklaidos savininkai nėra atnaujinę šiose duomenų bazėse skelbiamos informacijos apie turimas priemones ir jų veiklą ir kartais šį žingsnį atlieka po duomenų paviešinimo stirna.info svetainėje. Viliuosi, jog jau greitai pasirodys viešojo sektoriaus kuriama svetainė VIRSIS, kuri turėtų įnešti dar daugiau duomenų ir skaidrumo į žiniasklaidos pasaulį“, – komentavo I. Kalinauskienė. Pasak jos, pasitaiko atvejų, kai skirtinguose duomenų šaltiniuose pateikiama skirtinga informacija apie turimas žiniasklaidos priemones.
„Labai norėčiau, kad politikai skirtų daugiau dėmesio pateikiamų duomenų tikslumui teikiamose interesų deklaracijose, taip prisidedant prie geresnio galimų rizikų suvaldymo ir kokybiškesnių sprendimų priėmimo“, – portalui LRT.lt sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus programų vadovė. Paklausta, kokią įtaką per turimus ryšius politikai gali daryti žiniasklaidai, I. Kalinauskienė komentavo, kad žiniasklaida turi daug galių, formuoja nuomonę, o šių dienų kontekste itin svarbu, kad ji veiktų pagal aukščiausius skaidrumo standartus.