FB puslapis „Politikos mozaika”. Neva trys raidės…
2020-12-10
Ketvirtadienį (2020-12-10) pirmą kartą šioje Seimo sesijoje buvo pateikta opozicijos darbotvarkė. Tai reiškia, kad visą vakarinį LRS posėdį buvo nagrinėjami darbiečių, socdemų bei „valstiečių“ parengti teisės aktų projektai. Jų nebuvo daug. Tačiau dokumentų turinys leidžia daryti tam tikras išvadas. Viena jų – socdemų ir Laivės partijos požiūriai daugeliu atveju identiški.
Antai LSDP frakcijos atstovė Dovilė Šakalienė pristatė Seimo rezoliucijos „Dėl moterų teisių ribojimo ir teisės viršenybės principo pažeidimo Lenkijoje“ projektą. Prieš tai šį dokumentą buvo bandoma pateikti net keturis kartus, bet nesėkmingai. Beje, rezoliucijos pateikimas turėjo sutapti su Lenkijos Prezidento Andžejaus Dudos viešnage Vilniuje. Tiesa, tada tokio žingsnio nesiryžo žengti naujoji Seimo vadovybė. Matyt, paprotinta prezidentūros. Pradžioje Seimo narė bandė kalbėti pakankamai diplomatiškai: „<…>Aš labai gerai suprantu, kad mūsų santykiai su Lenkija yra ypatingi nuo istorinių, kultūrinių ryšių iki gyvybiškai svarbios partnerystės NATO ir energetinės nepriklausomybės klausimais. Lenkija yra mūsų kaimynė, sąjungininkė ir bičiulė. Todėl ir tik todėl Lietuva kaip draugas draugui gali išreikšti susirūpinimą, palaikyti savo bičiulius kaimynus, jau pusantro mėnesio besirenkančius į protestus, kurių mastas yra beprecedentis nuo „Solidarnost“ laikų<…>“. Tačiau rezoliucijos tekstas, švelniai tariant, skambėjo kiek kitaip: „<…>Kviečia Europos Sąjungos valstybes VIENINGAI PASMERKTI tokias Lenkijos tolesnio judėjimo autoritarine kryptimi apraiškas, imtis visų teisėtų politinių priemonių PADĖTI Lenkijos valstybei ištaisyti žmogaus teisių bei laisvių apsaugai daromą žalą bei remti Lenkijos pilietinės visuomenės iniciatyvas stabdančias demokratijos eroziją<…>“. Ar tai – draugo, bičiulio, kaimyno raginimas? Lenkijoje Konstitucinio tribunolo 2020 m. spalio 22 d. sprendimas, kiek teko girdėti, nėra vienareikšmiškai vertinamas. Šalis susiskaldė į dvi stovyklas. Tik praeitoje Seimo kadencijoje pavyko „atšildyti“ santykius su Varšuva. Tai buvo nelengvas darbas, nes šaltukas mūsų santykius sukaustė net visam dešimtmečiui. Gal ir gerai, kad D. Šakalienė atsiėmė savo projektą ir nepanoro atsakyti į kolegų klausimus. Tačiau asmeninės viešųjų ryčių akcijos neturėtų kenkti valstybės interesams.
Savo noru aplenkti net Laivės partiją socdemai sublizgėjo, pateikdami „Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo“ projektą, kurį parengė Gintautas Paluckas, Linas Jonauskas, Tomas Bičiūnas, Algirdas Sysas, Orinta Leiputė, Julius Sabatauskas. G. Paluckas salėje aiškino, kad tai – dar vienas mėginimas nustatyti asmens vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktuose pagrindinius reikalavimus. Žodžiu, norime įteisinti varduose bei pavardėse tris lotyniškas raides – w, x, q. Tačiau ar iš tiesų taip? Įstatymo rengėjų klasta pastebėta LRS Kanceliarijos Teisės departamento išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto“. Tai savo pasisakyme akcentavo „valstietis“ akademikas Eugenijus Jovaiša: „<…>labai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ko nesupranta šito įstatymo teikėjai. Toks vaizdas, kad iš tikrųjų, gerbiamasis prelegente, jūs nežinote visiškai pasekmių, o tas pasekmes nurodo mums Teisės departamentas šios dienos išvadose. Noriu jums pasakyti, kad jūs sudarote tokią štai galimybę, cituoju. Gerbiamas Seime, kaip jūs tai paaiškinsite? Cituoju: „Lietuvos Respublikos piliečiui pakanka nurodyti, kad jis save laiko tautinės mažumos atstovu, ir tai būtų pakankamas pagrindas jam reikalauti, kad asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose jo vardas ir pavardė būtų nerašomi lietuviškais rašmenimis<…>“.
Be to, nustatyta taisyklė atitinkamai taikytina ir tokio asmens sutuoktiniui ir (ar) vaikui. Įstatymo projekte nurodoma: „Užsieniečio vardas ir pavardė rašomi laikantis šių reikalavimų: 1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis į asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus nurašomi paraidžiui“. Turint galvoje, kad daugelyje Europos tautų alfabetų virš, prie raidžių ar po jomis rašomi ženkleliai (diakritiniai ženklai), keičiantys ar tikslinantys kai kurių raidžių tarimą (pvz.: latvių a ir ā, g ir ģ, k ir ķ; lenkų a ir ą, n ir ń, z, ź ir ż; vokiečių a ir ä, o ir ö), tokių modifikuotų lotyniškų raidžių galima priskaičiuoti gerokai per šimtą. Beje, jos visos pagal šį įstatymo projektą galės būti rašomos LR asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose. O tai reiškia, jog mūsų abėcėlei iškilo grėsmė pasipildyti apie 150 raidžių. Sveikas protas nugalėjo. Vieningai tokio dokumento pateikimui pasipriešino LVŽS frakcija. Pastarosios pavyzdžiu pasekė 36 konservatoriai, 4 darbiečiai, 1 Liberalų sąjūdžio frakcijos, 3 Mišrios grupės Seimo nariai. Tačiau už tokio dokumento pateikimą balsavo 11 LSDP (prie projekto autorių prisijungė Rasa Budbergytė, Liudas Jonaitis, Vidmantas Kanopa, Eugenijus Sabutis, Dovilė Šakalienė), visi 10 posėdyje dalyvavę Laisvės partijos, 7 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (Agnė Bilotaitė, Justas Džiugelis, Matas Maldeikis, Andrius Navickas, Žygimantas Pavilionis, Ingrida Šimonytė, Arūnas Valinskas), 6 Liberalų sąjūdžio (Virgilijus Alekna, Andrius Bagdonas, Eugenijus Gentvilas, Arminas Lydeka, Raimundas Lopata, Viktoras Pranckietis), du Darbo partijos (Vytautas Gapšys, Antanas Guoga) frakcijų ir 7 Mišrios grupės (Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius, Česlav Olševski, Beata Petkevič, Jonas Pinskus, Rita Tamašunienė) atstovai. Taigi, socdemai antrą kartą per dieną patyrė fiasko. Kita vertus, kalbama, kad pavasarį bus naujas įstatymo dėl pavardžių rašymo projektas. Tada ir kyla klausimas apie pagarbą valstybei. Jeigu negerbi valstybinės kalbos, tai kaip su valstybe?
Aut. Arūnas Gumuliauskas
nuoroda:
https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=127399565851965&id=107397991185456