2018-04-17 Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 4 ir 49 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1929 (pateikimas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO POSĖDŽIO NR. 158
STENOGRAMA
2018 m. balandžio 17 d.
/…/
16.02 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 2, 4 ir 49 straipsnių papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1929 (pateikimas)
PIRMININKAS. Taip, kolegos, siūlau pristatyti darbotvarkės 2-5 klausimą – Mokslo ir studijų įstatymo kelių straipsnių papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1929. Pateikimas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKAS. Kas dar nori?..
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …grupės Seimo narių vardu norėčiau pristatyti jums įstatymo projektą, kuriuo būtų sudarytos geresnės sąlygos veikti nevalstybiniams universitetams Lietuvoje, tiems, kurie yra priverstinėje emigracijoje, egzilyje. Iš tikrųjų pagal šitą projektą turėtų vis dėlto būti sudarytos geresnės sąlygos jiems veikti, nes jie veikia priverstinėje emigracijoje ir, suprantamas dalykas, ne visada gali atitikti Lietuvos valstybinėms aukštosioms mokykloms keliamus reikalavimus. Tai, suprantama, neapima kokybinių dalykų, bet yra daug įvairiausių kitų dalykų, yra ir infrastruktūrinių dalykų, valdymo dalykų, tam tikrų programų savybių. Suprantamas dalykas, yra ne tas pats, ko mes mokome savo valstybinėse aukštosiose mokyklose, todėl šio projekto rengėjai galvoja, kad jeigu mes priimtume šitą įstatymo projektą, tai prisidėtume prie tų užsienio studentų, kurie negali mokytis savo tėvynėje, interesų, mes vykdytume savo tarptautinius įsipareigojimus ir pagaliau stiprintume savo šalies prestižą. Trumpai tariant tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūsų nori paklausti keletas kolegų. L. Kasčiūnas – pirmasis. Prašau.
Nėra L. Kasčiūno. Ž. Pavilionis. Prašom, kolega. Prašom įdėti kortelę. Atsisakote. Matote, konservatoriai taip pavargo, kad kortelių nesugeba įsidėti. M. Adomėnas. Įsidėsite kortelę?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Aš, pritardamas šiai įstatymo pataisai, vis dėlto noriu paklausti. Ar nėra problema ne tiek pats universiteto statusas, kiek tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi programų vertinimo veiksmų, kurie visiškai nedavė universitetams laiko orientuotis, ir retrospektyviai pritaikė taisykles, kurioms jie negalėjo pasiruošti. Kitaip tariant, buvo vertinama ne davus perspėjimą apie naujus vertinimo kriterijus, bet retrospektyviai įvertinta pagal iš anksto nepaskelbtus vertinimo kriterijus, ir tai sukūrė koliziją ne tik šiam, bet ir kitiems privačiai veikiantiems universitetams. Be abejo, EHU, Europos humanitarinio universiteto, likimą gelbėti, pripažįstu, reikia, bet ar nėra taip, kad lieka neišspręstos kolizijos, sukeltos kitiems privatiems universitetams.
PIRMININKAS. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, jeigu jau kalbėtume, tai čia yra dvi klausimo pusės. Pirmoji klausimo pusė, kuri liečia jūsų paminėtą universitetą, veikiantį egzilyje, tai išorinis tarptautinis vertinimas buvo padarytas. Jo rezultatus jūs puikiai žinote, tai buvo ketvirtas vertinimas paeiliui, ir žinote, dėl ko ir kaip visa tai atsitiko.
O vertinti tai, ką mes priėmėme įstatymą dėl krypčių vertinimo, tai aš manau, kad Seimas padarė teisingą įstatymą, tik klausimas, kaip vykdomoji valdžia jį interpretuoja ir kaip jį taiko. Tiesą sakant, jeigu jūs klausiate mano nuomonės, tai manau, kad visus dalykus, kurie liečia aukštąjį mokslą, reikia daryti jautriai. Bet kartu noriu pabrėžti, kad bet koks reformos darymas, pasirodo, sukelia tokią reakciją, kad tos reformos negali daryti.
PIRMININKAS. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš, pritardamas projektui, manau, kad tikrai yra svarbu, turime vieną iš tokių egzilinių universitetų, tai Baltarusijos Europos humanitarinis universitetas. Kaip žinome, yra įvairių informacijų, kad gali ir dar kas nors į Lietuvą atsikraustyti, mes tampame tikrai svarbia vieta. Bet ar, jūsų manymu, šito įstatymo priėmimas, jeigu jis būtų pagreitintas, padėtų išspręsti jau šitame sezone, šitoje stadijoje universiteto problemas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, kad taip, mes sudarytume sąlygas padaryti kitokias nei įprastines sąlygas, atsižvelgdami būtent į to universiteto pačią esminę specifiką, kad jis dirba priverstinėmis sąlygomis, o ne mūsų įprastinėmis tėvyninėmis sąlygomis.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, dabar tos jūsų pataisos yra orientuotos būtent į šitą aukštąją mokyklą. Mes turėjome tokių precedentų, kai turėjome tokių universitetų. Čia vienas švietimo viceministras buvo įpuolęs į tokią nemalonią situaciją, kai irgi ateidavo tokie neaiškūs universitetai ir neaišku, kaip juos reguliuoti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū. Tai yra netaikoma vien tik tam universitetui, tai apskritai priverstinė emigracija dabar dirbantiems ir galintiems ateityje. Bet jeigu mes išskirsime į tam tikrą kategoriją, tai tie visi turės veikti pagal Vyriausybės, t. y. švietimo ir mokslo ministro, nustatytą tvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas teikėjau, ačiū už tokią laisvamanišką iniciatyvą. Tikrai Lietuva galėtų tapti Rytų Europai prieglobstį suteikusiu kraštu tokiems universitetams, kurie stokoja laisvės įsisteigti. Bet aš, pratęsdamas M. Adomėno klausimą, norėčiau paklausti, ar jums žinoma, kad jau šiandien Klaipėdos mieste įsikūręs 20 metų egzistuojantis LCC universitetas, kurį 20 metų finansavo Amerikos mecenatai, svarsto apie persikraustymą į Latviją ir filialo atidarymą Lietuvoje? Tai yra iš esmės Lietuva uždraudžia tokio universiteto egzistavimą panaikindama akreditavimą. Jau šiandien iš Lietuvos žada universitetai išsikraustyti dėl Švietimo ir mokslo ministerijos, kaip jūs sakėte, įgyvendinamos politikos. Mes per prievartą išstumsime universitetą, turintį milžinišką palaikymą Amerikoje, Kanadoje, ir jis įsikurs Lietuvoje kaip egzilis. Ar tai nebus didysis paradoksas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, kolega. Aš jaučiuosi kaip Vyriausybės valandoje – atsakinėju už tai, už ką neturėčiau atsakyti. Bet pasakysiu jums taip, gerbiamas kolega, dėl LCC. Tai tam tikra prasme ir LCC kaltė. Jie buvo informuoti. Jie tiesiog kažkaip ignoravo prašymą pateikti duomenis pagal tuos kriterijus, o po to, kai atsitokėjo ir pateikė visus šituos duomenis, pasirodė, kad daugelis jų programų yra stipresnės už Klaipėdos universiteto. Taigi jiems jokios baimės būti išvytiems negresia.
PIRMININKAS. Ir Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš tikrai džiaugiuosi…
PIRMININKAS. Per mikrofoną!
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš labai džiaugiuosi dėl šių pataisų. Tai yra pavyzdys, kai ir kairė, ir dešinė dirba kartu, siekdamos išlaikyti ateitį Baltarusijoje.
Kaip jūs manote, ar šios pataisos ir šis universitetas padės pritraukti mums ir kitas tarptautines lėšas šiam universitetui išlaikyti, žinant, kad daugiausia Europos Komisija remia savo pinigais šį projektą?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, pats precedentas, kad mes jautriai žiūrime į emigracijoje esančius ir galinčius būti, tai jau yra gerai. Bet yra labai svarbu, kad vykdomosios valdžios lygiu būtų priimti sprendimai, poįstatyminiai aktai ir SKVC vertinimo nutarimai, kurie būtų adekvatūs ir skatintų atvykti tokius universitetus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Kolegos, yra norinčių kalbėti už. M. Adomėnas. Prašau.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, Europos humanitarinis universitetas turbūt yra svarbiausias precedentas, kuris privertė šias pataisas parengti ir pateikti. Iš tiesų joms reikėtų pritarti. Tai yra unikali istorija, kai Lietuva suteikė prieglobstį iš Baltarusijos išvytam universitetui, kuris iš tiesų dabar, atrodo, susikaupė kokybiniam proveržiui. Pradėjęs eiti pareigas, naujasis rektorius, turintis tarptautinės patirties, tikrai turintis didžiulę darbo ir vadovavimo akademinėms institucijoms patirtį, pateikė planus, kurie rodo, kad Europos humanitarinis universitetas išsiverš į tokį lygį, kad ilgainiui jokie vertinimai nebus baisūs, bet dabar reikia tarpsnio, kad universitetas galėtų kvėpuoti.
Iš tikrųjų nėra nieko keisto dėl atskiro reguliavimo. Atskirą reguliavimą turi ir Lietuvos karo akademija, atskiras įstatyminis reguliavimas taikomas ir tokiai įstaigai kaip Teologijos fakultetas, kurio akademinę būtį reguliuoja tarptautinė sutartis tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto. Taigi tremtyje atsidūrę universitetai iš tiesų turi specifinį statusą. Mes turėtume padėti jiems išlaikyti tą statusą ir suteikti paskatą augti, kad mūsų pačių akademinėje terpėje suformuotos taisyklės šito gležno ir tikrai sunkiomis sąlygomis gyvenančio daigo jokiu būdu nepakirstų. Todėl aš, kolegos, kviečiu jus pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, atrodo, visi pritaria. Gal bendru sutarimu po pateikimo galime? Ačiū. (Balsai salėje) Balsuojame? Prašau.
Kas pritaria po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1929, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 106 Seimo nariai vienbalsiai: už – 106. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Žiūriu į pirmininką. Gerbiamasis pirmininke, ar reikia dar papildomų? (Balsai salėje) Nereikia. Reikia papildomų? Nereikia. Ačiū. Siūloma svarstyti gegužės 10 dieną.
/…/
stenograma:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/4c4f6f71430211e8be5787c04e42c58a
vaizdo įrašas:
https://www.youtube.com/live/JNw0E-awFSk?feature=share&t=3749
