2018-03-27 Švietimo įstatymo Nr. I-1489 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1280 (pateikimas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO POSĖDŽIO NR. 151
STENOGRAMA
2018 m. kovo 27 d.
/…/
16.51 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1280 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Švietimo įstatymo 72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1280. Pateikimas. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Švietimo įstatymo 72 straipsnio pakeitimo projektą, kuriame sakomi štai tokie dalykai. Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie mokosi užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų mokyklose, įsteigtose Lietuvos Respublikoje, išeina švietimo ir mokslo ministro nustatytą Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo programą. Šis įstatymas turėtų įsigalioti 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsakydamas į klausimus, tikiuosi, pasakysiu ir motyvus.
PIRMININKĖ. Dėkoju už trumpą, racionalų pristatymą. Klausia R. Martinėlis, ruošiasi A. Gumuliauskas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti. Kokiose švietimo įstaigose šiuo metu buvo palikta galimybė nemokyti istorijos, pilietiškumo ugdymo? Ar tos pilietiškumo ugdymo programos iš tikrųjų skatina patriotizmą, pilietiškumą? Yra rašoma, kad yra sudaroma galimybė. Klausimas: ar tai reiškia, kad bus galimybė rinktis tas studijas, ar tai bus privaloma mokytis pagal tas programas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Lietuvoje yra bent trys tokios įstaigos. Yra Vilniaus tarptautinė mokykla, Tarptautinė Amerikos mokykla ir Tarptautinis prancūzų licėjus, kurių mokosi 1–12 klasėse 785 moksleiviai, iš jų Lietuvos piliečių – 590. Vadinasi, 75 % yra Lietuvos piliečiai ir jie (labai noriu pabrėžti) negauna sisteminio Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos kurso. Vadinasi, kad šitie dalykai yra horizontaliai integruoti į kokius nors kitus dalykus, pavyzdžiui, į socialinius mokslus ir dar ką nors, kur tam tikromis vietomis yra užčiuopiama Lietuvos geografija, užčiuopiama Lietuvos istorija, bet sisteminio kurso visiškai nėra. Aš pasidomėjau, pavyzdžiui, 7 klasės istorijos vadovėliu. Vilnius international school mokykloje neišeitas nė vienas paragrafas. O turėkite omenyje, mes mokome Lietuvos istorijos per pasaulio istorijos prizmę. Vadinasi, neišeita nei pasaulio antika, nei Lietuvos antika ir panašūs dalykai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Gumuliauskas. Ruošiasi G. Landsbergis.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau užduoti tokius du klausimus. Kolega, pirmas klausimas. Ar seniai tęsiasi tokia situacija?
Antras. Kokius atestatus gauna Lietuvos piliečiai?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Matote, čia yra… Įstatymas nėra pažeistas. Čia yra normali iki šiol buvusi praktika. Jie turi savo Vyriausybės patvirtintą programą, kurioje buvo vienintelis reikalavimas, kad būtų mokoma valstybine lietuvių kalba, t. y. gali būti mokoma ir anglų kalba, bet privaloma valstybinė lietuvių kalba. Jie gauna atestatą, kurį pripažįsta ir Lietuvos Respublika, be abejonės, ir kitos šalys, kurios yra prisijungusios prie šitos švietimo sistemos. Tarptautinis bakalaureatas ir panašiai, ir dar kitaip.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Jie manė ir dabar mano, kad galbūt ir užtenka šitų pamokėlių, tų horizontaliųjų prisilietimų, bet aš dar kartą noriu pabrėžti – 75 % sudaro Lietuvos Respublikos piliečiai, jų vaikai ir mes apeiti šitokį didelį skaičių iš tikrųjų nelabai turime galimybių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia G. Landsbergis. Ruošiasi R. Tamašunienė.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis profesoriau, išties įdomiai skamba, kai mes turime galimybę Lietuvoje bent tiems 75 % lankančių tarptautines mokyklas suteikti galimybę gauti bemaž geriausią išsilavinimą, koks yra pasaulyje. Jūsų argumentais, ar tai būtų tarptautinio bakalaureato, ar prancūziškoji sistema, jos iš tiesų yra traktuojamos kaip vienos pažangiausių pasaulyje, mes norime įdiegti savo sistemos dalis, kaip jūs kalbate, paragrafus, kuriuos jie išeitų. Jūs tikriausiai esate susipažinęs su ne viena sistema. Jos neintegruoja paragrafinės sistemos. Tiesą sakant, mes mėginsime pamokyti tuos, iš kurių mes turėjome pasimokyti jau nemažą laiką.
Profesoriau, ar jūs nemanote, kad geriau reikia paklausti tarptautinio bakalaureato, kuriuos elementus mes galėtume perkelti į lietuviškąją sistemą ir kaip padaryti, kad mūsų visų mokyklų mokiniai būtų tokie pat pilietiški kaip lankantys tas mokyklas, o ne daryti priešingai?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, aš jokiu būdu nesakiau įdiegti paragrafus, tai būtų absoliutus nesusipratimas. Aš tik pavyzdį pavartojau sakydamas, kad neišėjo nė vieno paragrafo. Beje, aš suprantu puikiausiai, gerbiamasis Gabrieliau, šituos dalykus, arba reikia tiesiog mokėti integruoti. Čia bus papildomas krūvis toms mokykloms, kurios turi savo programą. Jeigu mes priimsime, joms reikės prisitaikyti ir šituos sisteminius kursus įvesti savo mokykloje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Tamašunienė. Ruošiasi R. Miliūtė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, aš iš tikrųjų buvau labai nustebusi, kad Lietuvos piliečiai, mokydamiesi kad ir privačiose mokyklose, neišeina Lietuvos istorijos, geografijos kurso, nes neįsivaizduojama, kaip tai galėtų atrodyti, pavyzdžiui, tautinių mažumų mokykloje.
Bet mano klausimas, o kaip jie laiko egzaminus? Ar visi pasirenka toliau mokytis ir studijuoti užsienyje? Ar vis dėlto dalis apsisprendžia mokytis Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir kaip tuomet yra su egzaminų laikymu, nes dalis tų dalykų, be abejo, yra egzaminuose?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Labai geras klausimas. Kai yra privalomas valstybinis egzaminas, jie gauna pažymą, kad yra išėję visą valstybinės kalbos kursą. Iš tikrųjų čia ir yra problema. Kiek aš turėjau galimybės kontaktuoti, kaip tik ir tėvai nėra visai patenkinti, nes jeigu jie lieka Lietuvoje ir reikia toliau tęsti mokslus Lietuvoje, jiems reikia samdyti korepetitorių, kad, pavyzdžiui, stojant studijuoti istoriją ar kitus dalykus, kur reikalingi istorijos ar geografijos egzaminai, jiems reikalingas papildomas mokytojas, papildomas mokslas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Miliūtė. Ruošiasi M. Puidokas.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas būtų gana praktinis. Ar galėtumėte patikslinti, kai Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo programos būtų integruotos, jos taptų privalomos, ar pasirenkamos? Ir kaip tuomet dėl mokytojų ir specialistų? Ar tie patys?..
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kartoju. Čia būtų taip, kaip ir valstybinės kalbos mokymas – privalomas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Įdėkite kortelę. Ruošiasi L. Balsys. (Balsai salėje)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kategoriškai.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Visų pirma noriu padėkoti už gerą iniciatyvą ir paklausti kalbant apie istorijos ir pilietiškumo mokymą, ar tas galiotų tik Lietuvos Respublikos piliečiams, ar ir tiems užsienio šalių žmonėms, kurie mokosi tose tarptautinėse mokyklose? Iš principo būtų logiška, kad ir jie galėtų susipažinti su mūsų šalies istorijos baziniais dalykais.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Egzistuojanti dabartinė sistema kaip tik yra pakakamai palanki užsienio šalių piliečiams, kadangi ji supažindina su tam tikrais svarbiais, mokyklos ar mokytojo manymu, Lietuvos istorijos įvykiais per įvairias pamokas. Bet tai nėra sisteminis kursas ir imtis, kaip čia pasakyti, drąsos, kad ir užsienio piliečiai mokytųsi šito dalyko, turbūt yra tikrai nereikalinga. Juo labiau, kartoju, kad jiems, užsienio šalių piliečiams, sudaryta sąlyga bent paviršutiniškai susipažinti su Lietuvos istorija, ko visiškai neužtenka Lietuvos Respublikos piliečiams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia L. Balsys.
Toliau posėdžiui pirmininkaus I. Degutienė.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti. Kaip jūs praktiškai įsivaizduojate realizavimą tos visos programos išėjimo sistemos? Ar čia lietuviukai bus pagal pilietybę klasėje atskiriami ir varomi į kitą kokią nors klasę, į kitą pamoką ir ten klausys? Kaip tai praktiškai vyks? O kitas dalykas. Ar nemanote, kad tuomet Lietuvos Vyriausybė turėtų skirti finansavimą privačioms mokykloms, kad jos apsiimtų organizuoti tą kursą? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad tos tarptautinės mokyklos gauna mokinio krepšelį iš mūsų valstybės. Joms duodamas mokinio krepšelis, o tai, kaip jie organizuos viduje šį mokymą, tai bet kuri mokykla sugebės organizuoti be diskriminacijos požymių.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Dėkoju. Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai siūlyčiau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui, nes kiekviena valstybė gali nustatyti tam tikrus reikalavimus net ir tarptautinėms mokykloms savo šalyje. Ne taip seniai su darbo vizitu viešėjau Jungtinėse Amerikos Valstijose ir susitikau su vienu iš mūsų ambasados darbuotojų, kurio jauni vaikai mokosi mokykloje. Kaip tik jis pabrėžė, papasakojo apie Amerikos pilietinio ugdymo programą ir dėmesį tam pilietiškumo ugdymui būtent tarptautinėje mokykloje, įkurtoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ten keliama Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava, ten duodami pasižadėjimai ir panašiai. Aš manau, kad mes tikrai turime tokią galimybę įpareigoti įstatymu, kad tam tikrų dalykų būtų mokoma, juo labiau kad šios mokyklos yra finansuojamos ir iš Lietuvos biudžeto.
Kviesčiau pritarti po pateikimo, po to, matyt, dar galėsime truputį padiskutuoti dėl paties įstatymo teksto, nes galbūt stilistai turėtų pažiūrėti, ar ta privaloma lietuvių kalba yra gerai išmokta tų, kurie rašė šį projektą. Kviečiu pritarti projektui po pateikimo.
PIRMININKĖ. A. Sysas – prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Dėl pačios idėjos aš nieko prieš, bet, gerbiamieji, Seimas tikrai neturi išleisti, ar paleisti, į gyvenimą įstatymo, kuris parašytas, jeigu sutrumpinsime, kad Lietuvos piliečiai išeina ugdymo programą. Įvedus į „Lietuvių kalbos žodyną“ žodį „išeina“, išmeta tik vieną žodį – „išeinamoji“, pagal J. Jablonskį. Gerbiamieji, čia yra turbūt vertimo rusicizmas, todėl siūlyčiau, nors idėja gera, bet grąžinti iniciatoriams tobulinti ir pataisyti lietuvių kalbą bent jau šio 1 straipsnio.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 55, prieš – 5, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Numatomas svarstymas balandžio 12 dieną. Tinka? Dėkoju.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – projektas Nr. XIIP-4093. (Balsai salėje) Taip, klausau.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, dėl paskutinio balsavimo. Aš prašyčiau salės kreiptis į Vyriausybę įvertinimo. Vyriausybės išvados. Tikrai aš kviečiu neskubėti šito žingsnio žengti. Žinau, kad jūs turite pakankamai balsų, bet man atrodo, kad mes galime labai apsijuokti prieš pasaulį darydami ne pačius išmintingiausius žingsnius.
PIRMININKĖ. Yra siūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu prašyti Vyriausybės išvados.
/…/
stenograma:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/2f819220328511e8a149e8cfbedd2503
vaizdo įrašas:
https://www.youtube.com/live/z7z_vGHfN2s?feature=share&t=6688
