2017-12-07 Seimo vakarinis posėdis. Švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1437 (pateikimas)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO POSĖDŽIO NR. 129
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 7 d.
/…/
18.38 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1437 (pateikimas)
Švietimo įstatymo 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1437. Pranešėjas – E. Jovaiša. Prašom. Pateikimo stadija.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, mūsų Vyriausybės programoje yra numatyta, kad mes ankstinsime amžių, kai mūsų moksleiviai žengia į mokyklas. Šiandien aš teikiu jums įstatymo projektą, kuris būtų tas pirmasis žingsnis ankstinti. Pats ankstinimas, kad mūsų vaikai galėtų į privalomąją parengiamąją klasę eiti nuo 5 metų, į privalomosios mokyklos pirmąją klasę galėtų eiti nuo 6 metų, yra sudėtingas procesas. Mes jam rengiamės ir reikės tų parengiamųjų metų, nes reikia ir turinį sužiūrėti, ir mokytojus mokyti, ir vadovėlius parengti, ir infrastruktūrą parengti. Tam reikia nemažai pinigų, paskaičiuota apie 11 mln. Todėl tai bus procesas, kuris geriausiu atveju bus vainikuotas ir šešiamečių pradėjimu eiti į mokyklą 2020 metais. Šiandien teikiu jums įstatymo projektą, kuris, sakyčiau taip, atveria pirmąsias galimybes eiti nuo šešerių metų į mokyklą.
Kaip žinote, dabartiniame Švietimo įstatyme yra nuostata, kad parengiamoji klasė prasideda nuo šešerių metų, o privalomas pradinis ugdymas nuo septynerių metų. Bet yra išlyga, kuri sako, kad tėvai, kurie mano, kad jų vaikai gali eiti nuo šešerių metų, tarkime, į mokyklą, turi juos patikrinti vadinamojoje Vaiko brandumo mokytis komisijoje ir, jeigu ta komisija jiems leidžia, tuomet jie gali eiti į paankstintą pirmą klasę šešiamečiai. Bet praktika yra tokia, kad maždaug kasmet būna tokių vaikų apie tūkstantis, apie tūkstantis tų vaikučių, o, Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, yra apie 300 skundų dėl šitos Vaiko brandumo mokytis komisijos veiklos, tos vadinamosios psichologinės pagalbos, ne pagalbos, o kaip čia, komisijos greičiau.
Teikiu pasiūlymą, kad tėvai arba globėjai patys nuspręstų, ar jų vaikas gali eiti į pradinį ugdymą, t. y. parengiamąjį nuo penkerių metų, ar į pradžios mokyklą nuo šešerių metų. Vadinasi, ta psichologinė tarnyba, Vaiko brandumo tarnyba išlieka, bet jinai atlieka konsultacinę funkciją ir tėvams, ir vaikams, jos sprendimas nėra privalomas tėvams apsisprendžiant, o mokyklai priimant arba nepriimant vaiką. Trumpai tariant, yra štai tokia pasiūlymo esmė ir tokiu būdu tas šliuzo atidarymas neatidarymas palengvintų ir vėliau laipsnišką penkerių, šešerių metų įvedimą. Trumpai tariant, šito įstatymo projekto esmė yra štai tokia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tai įstatymo pakeitimą lėmė besiskundžiantys tėvai ar ta praktika, kurią jūs minėjote, nes, man atrodo, jeigu vaikas nepasirengęs eiti į mokyklą ir tą nustato ekspertai ir profesionalai, tai, matyt, ir tėvams reiktų atsižvelgti į tas nuostatas ir nekankinti vaiko pernelyg ankstyvu leidimu į pirmą klasę. Man atrodo, jeigu šiandien mes turime laisvę pasirinkti, ar nuo septynerių, ar nuo šešerių vaikas gali eiti į mokyklą, ir plius yra tas vadinamasis brandos patikrinimas, tai kokios čia tos papildomos problemos? Iš tikrųjų kai kurie tėvai yra sunerimę ir kelia klausimą, ar čia nebus jau tokio privalomumo vaiką išleisti nuo šešerių metų į mokyklą. Tai tokie du dalykai.
Ar iš tikrųjų čia yra tokia didelė problematika? Tada kyla klausimų, gal čia slypi kokie nors dalykai už tokių pasiūlymų?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pirmiausia už to niekas neslypi, kadangi nėra prievartos, tai yra tėvų, globėjų apsisprendimas. Antras dalykas, šita psichologinė tarnyba ir toliau tarnauja tėvams. Tėvai gali kreiptis, jeigu jie abejoja, kad, sakykime, na, jūs suprantate, ką aš turiu omenyje, jie gali kreiptis ir ta tarnyba privalės jiems duoti kvalifikuotą pagalbą. Bet jeigu tėvai, globėjai yra drąsūs, jie labai daug dirba su savo vaikučiais ir yra nusprendę, jog jie gali, tai jie ir gali, ir mokykla tada gali priimti. Suprantamas dalykas, ir čia bus tokių dalykų – paskubėjusių tėvų, neįvertinusių savo sugebėjimų, visaip bus.
Bet atsakydamas į jūsų klausimo pradžią, aš manau, čia visko yra – ir noras palengvinti patį procesą, ir noras vengti tų nuolatinių kivirčų tarp tėvų ir tos tarnybos. Toks yra mano atsakymas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas akademike, man praeitais metais teko dalyvauti Gegabrastos kaime, Pasvalio rajone, vienoje šeimoje, kai vaikai keliasi prieš 6 valandą, penki vaikai ėjo į mokyklą. Tiesiog mama prašė pažiūrėti, kaip tai atrodo, tai buvo susiję su laiku, kada laikas buvo pakeistas į žiemos laiką. Tai yra tragedija, autobusiukas atvažiuoja, jis važiuoja apie 20 kilometrų žiedu, iš kelių kaimų surenka vaikus, ir tas vaikas turi išvažiuoti kažkiek po šešių, kad iki 8 valandos suspėtų į mokyklą. Į tą mažametį pirmoką septynerių metų, na, tiesiog gaila žiūrėti į tą vaiką. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto fiziškai… Mieste galbūt tą ir galima daryti, bet fiziškai kaime, ir juo labiau 2020 metais tų mokyklų dar mažės, tiesiog yra vaikų kamavimas.
Dabar jūs keičiate principą. Tas, kuris nori leisti, kreipiasi, tai dabar jūs keičiate principą, kad tie, kurie nenorės leisti, atvirkščiai – jie turės kreiptis, kad būtų patvirtinta. Ar tikrai būtina vienu metu visiems taikyti tą amžiaus paankstinimą? Daugelyje kaimų tai bus didžiulė didžiulė problema penkiamečiams, šešiamečiams.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas kolega, labai suprantu ir pritariu tam, ką jūs šnekate. Bet aš pabrėžiu. Čia nėra jokios prievartos, čia nėra jokios prievartos, jeigu jie, tėvai arba globėjai, nori, jeigu jie patys nori, jeigu jie patys mato, kad jų vaikas įgalės šitą dalyką padaryti. Jeigu jiems yra nepatogu ir per sunku kaime, jie neprivalo savo vaiko vesti anksčiau, čia nėra tas įvedimas. Čia yra tai, kad geranoriškai, tėvų valia. Čia nėra jokios prievartos šitoje vietoje, čia yra tėvų pasirinkimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvus už nori išsakyti L. Staniuvienė. Prašom.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji, siūlau pritarti šiam įstatymui po pateikimo. Iš tikrųjų seniai laukiame, kada bus paankstintas vaikų amžius į mokyklą. Tėvams yra suteikiama teisė rinktis. Jau ir dabar vaikai yra renkami iš kaimų, vežami į darželius, į mokyklas, į darželius netgi ketverių metų veža. Aš nematau čia jokio blogumo, kad vaikams, tėvams bus sunku. Siūlau pritarti šitam po pateikimo.
PIRMININKĖ. Kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 62 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 3. Po pateikimo Švietimo įstatymo 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymo data – gruodžio 19 diena.
/…/
stenograma:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/012de830dc1111e782d4fd2c44cc67af
vaizdo įrašas:
https://youtu.be/KKgNaZLzAmY?t=13034